„Facebook“ tai daro, „Microsoft“ tai daro, „Apple“ irgi turbūt tai daro, bet niekam nepasakoja. Žinoma, omenyje turiu 360°, išplėstosios (IR) ar virtualios realybės (VR) technologijų vystymą. Kiekvienas milžinas nori didžiuotis savo kurtų patirčių platformomis, VR akiniais ar bent jau išplėstosios realybės programėlėmis. Tai visiškai nekeista žinant, kad šios srities apyvarta 2020 m. greičiausiai viršys 120 milijardų dolerių. Šiandien didžiąją dalį rinkos sudaro VR žaidimai, kurie neretai vis dar tarpsta demo versijoje. Tačiau juos pamažu vejasi architektūra, sportas, kinas ir, be abejo, pornografija. Kur galima panaudoti virtualią realybę?
1/3: Darbas ir kūryba
Nekilnojamas turtas ir interjero dizainas
Įsivaizduokite, kad norite įsirengti naują biurą. Dizaineriai, užuot rodę sumaketuotą, klijuotą ar 3D spausdintą interjero maketą, pakviečia jus tiesiog apžiūrėti VR, kaip tiksliai atrodys jūsų būsima darbo erdvė. Iš arti, su visais užuolaidų raštais, stalo linkiais ir kilimo spalva. Sprendimą, ar norisi žalios, ar geltonos sienos, padaryti iš karto lengviau.
Galimybė perteikti architektūros ar dizaino konceptus yra viena stipriausių virtualios realybės pusių. Nors šiandien dažniausiai naudojama apžvalgos 360° paslauga (kai jau egzistuojanti panorama fotografuojama 360 laipsnių), sekantis žingsnis yra interaktyvumas. Tai reikštų, kad į naująjį dar nepastatytą biurą galima būtų ne tik „užeiti“, bet ir jame rasti veiklos: junginėti jungiklius, atidaryti duris ar perstumti baldus. O gal tiesiog pamatyti, kaip pastatas atrodys konkrečiu dienos metu, pavyzdžiui, nušviestas vakarėjančios saulės.
Dizaineriai ir architektai, įtraukdami klientą į visą kūrybinį procesą, taip užtikrina, kad rezultatas žavės ne tik konceptualių parodų mėgėjus, bet ir žmones, kurie pastate dirbs, gyvens ir kurs. Įrankių tam jau šiandien yra daugiau nei 50.
Reklama ir viešieji ryšiai
Keistas jausmas, kai atvykus į atostogoms išsirinktą svajonių vilą, vietoje žadėto jūros ošimo pro langą išgirsti statybas, wifi atstoja per laidinį telefoną jungiamas dial-up laidas, o „erdvus, jaukus studijos tipo butas“ tampa 20 kvadratinių metrų dydžio kambarėliu, kur bendra erdve dalinasi ir sofa-lova, ir dušas, ir pelėsio plantacija. Žinoma, galima viską tiesiog įvertinti viena žvaigždele ir ieškotis naujo būsto. Bet tai nebūtų būtina, jei visą erdvę atidžiai apžiūrėjai ir įvertinai dar prieš kelionę.
Tas pat principas galioja bet kuriai rinkodaros sričiai. „The New York Times“ savo skaitytojams dalino nemokamus „Google Cardboards“ ir kvietė žiūrėti filmus, „Game of Thrones“ prieš naują sezoną žiūrovus pakvietė užkilti ant Vesteroso Sienos, „Lowe's“ lankytojus pakvietė apžiūrėti, kaip atrodytų vonios kambarys, pasirinkus konkrečias parduotuvėje siūlomas prekes. Nekalbant jau apie „YouVisit“ siūlomą progą išbandyti patirtis visame pasaulyje: nuo koncertų iki kelionių ar virtualių turų po studentų miestelį.
Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria VR reklama yra gana paprasti: tai matoma daugiausia kaip žaidimų industrijos dalis, nemaža investicija naudotojui ar nelabai patogi technika. Kai ir taip kasdien tave atakuoja tūkstančiai reklaminių žinučių, vargu ar norėsi dėti ant galvos nepatogius akinius tam, kad pamatytum dar daugiau reklamos. Tai neatbaido reklamos kūrėjų, kurie technologija tiki: teigiama, kad 2017 metais 30 proc. kompanijų žada išbandyti VR reklamą.
Inžinerija ir produkto dizainas
Kaip viršuje matomame video pažymėjo Elonas, su kompiuteriais mes dirbame dviejų dimensijų pasaulyje. Tačiau daiktai aplink turi ne tik ilgį ir plotį, bet ir aukštį. Todėl produkto gimimui stinga trečiosios dimensijos ir galimybės išbandyti modelį naudojant įvairesnius įrankius, nei tik plokščias ekranas.
Skaitmeninė gamyba kuriant prototipus nebėra naujiena. Kompiuterine programa sukurtas 3D produkto modelis realybėje atsiranda jį atspausdinant 3D spausdintuvu ar kitais būdais. Virtuali realybė į procesą įsilieja natūraliai: rengiant modelį, norisi jį išbandyti ne tik pačiam dizaineriui, bet ir visai produkto vystymo komandai. Ypač, jeigu tai yra tokia brangi industrija kaip automobilių gamyba.
2/3: Virtualios pramogos
Pasaulis svetainėje
Jei Instagramo srauto nepildai kelionių nuotraukomis ir nuolat negalvoji apie baltą smėlį, naują miestą ar rūškaną kalną, matyt, ši VR galimybė tavęs nesužavės. Jeigu vienas tavo planų yra į pasą surinkti kuo daugiau vizų – VR suteikia neblogą galimybę patestuoti, ką labiausiai norėtųsi pamatyti. „Google Earth VR“ yra bene labiausiai žinoma platforma, suteikianti puikią progą išsirinti naują atostogų kryptį ar geriau suprasti pasaulį.
Jei norisi kiek intymesnės patirties, verta pasidairyti po virtualios realybės turus. Vis daugiau muziejų ir lankytinų vietų atveria savo duris stebeilytojams iš virtualaus pasaulio. Britų muziejus ir Notingemo urvai, Luvras ir Maču Pikču: daugybė senojo ir naujojo pasaulio stebuklų apžiūrėti galima nestovėjus eilėje prie bilietų.
Kino teatras
Virtualios realybės kinas šiemet buvo išbandytas tiek Sundance, Kanuose, Tribekoje, tiek ir „Kino pavasaryje“. Nors didžioji dalis filmų vis dar trumpo metro, jau sukurta ir 40 min. trukmės dramedy „Miyubi“, stebinanti ne tik savo trukme, bet ir žanru.
Kinas tampa aktyvia patirtimi, o žiūrovas virsta dalyviu. Sunku būti pasyviu stebėtoju, kai žvelgi į istoriją iš pagrindinio personažo – kartais roboto, kartais medžio, o kartais žmogaus – perspektyvos. Įdomu pastebėti, kad pagal didžiuosiuose kino festivaliuose matomus aprašymus, VR kine pasakojamos istorijos džiugina įvairove: nuo rimtų diskusijų apie ekologiją ir LGBT teises iki animacijos ir eksperimentikos, nuo veiksmo iki situacijų komedijų.
Žymūs vardai irgi pamažu mėgina savo jėgas su nauja technologija: Tribekoje debiutavo Kathryn Bigelow ir Imraan Ismaelio dokumentika „The Protectors“. O žinant, kad VR palengvina kino kūrimą ir sumažina išlaidas, kaip aptariama aukščiau matomame video, tikėtina, kad VR kino laukia nebūtinai nišinė ateitis.
Vizualusis menas
Yra įprasta, kad dailininkai kuria ant popieriaus lapo piešinius, mėgindami perteikti tris dimensijas turintį vaizdą. Ir pagrindinis iššūkis yra padaryti, kad vaizdas būtų realistiškas. Virtualioje realybėje šios problemos nebelieka: vienintelis apribojimas yra fantazija ir užsispyrimas.
Kadangi sukurtas vaizdas yra trijų dimensijų, jis gali įgauti formą ir realybėje. Karališkoji menų akademija studentams pasiūlė galimybę ne tik kurti, bet ir 3D spausdintuvu atsispausdinti savo šedevrus. Žinoma, viskas nebūtinai turi būti dailu ir priskirta institucijoms: internetas pilnas ir asmeninių VR kūrėjų iniciatyvų, pavyzdžiui, pajuokiančių D. Trumpą. Šiuo metu pagrindinė naudojama priemonė yra Google sukurtas „Tilt Brush“.
3/3: Mokslas, sportas, sveikata
Sporto treniruotės ir praktika
Kiekvienas doras lietuvis žino, kad kompiuteriai tik akis gadina. Visgi, virtuali realybė suteikia progą lavinti ne tik protą, bet ir kūną. Būdų – daugybė. Pavyzdžiui, viršuje matomame vaizdo siužete galima pažiūrėti, kaip prie šalmo prisegtos kameros padedami treniruojasi amerikietiško futbolo žaidėjai. Video įrašus sportininkai jau seniai naudoja savo gebėjimų tobulinimui.
Tačiau virtualios realybės pagalba jie gali ne tik stebėti, bet dar ir realistiškai išbandyti skirtingas žaidimo kombinacijas nerizikuodami patirti traumų. Dėl to VR yra ypač vertinamas: prieš bėgant į realią aikštelę žaidėjas gali geriau pasirengti varžyboms, jei pasipraktikuoja VR pasaulyje. Taip ne tik išvengiama bereikalingų medicininių problemų, bet ir treniruojamasi kokybiškiau.
Žinoma, jei nesinori tobulėti, galima pasilikti prie pasyvaus poilsio: dabar ir NBA žiūrėti galima su „Next VR“ pagalba, prakaitui lašant po to, kai minia staugia įmetus tritaškį. Neabejotinai smagus būdas stebėti varžybas yra iš žaidėjo perspektyvos (čia svarbus atsargumas: neretai nuo įspūdžių apsisuka galva).
Mokomieji video ir simuliacijos
Virtualios realybės patirtys padeda geriau suprasti temą: nereikia įsivaizduoti ar interpretuoti, kokio tiksliai dydžio buvo dinozaurai, kaip vyko nusileidimas Mėnulyje ar ką pamatysi Everesto viršūnėje. Visa galima pamatyti realybės simuliacijose. Nors didžioji dalis patirčių smagiausios naudojant profesionalius akinius, visgi daugybę jų galima išbandyti ir naudojant paprasčiausią išmanųjį telefoną bei „Google Cardboard“.
Galimybės didžiulės, visgi dar 2014 metais prognozuoto bumo VR edukacijoje vis dar nesulaukėme: per daug techninių problemų, per mažai sistemingo poreikio. Kadangi virtualios realybės ateitis gali būti ne namuose, o prekybos centruose, gal pomėgis keliauti į „Akropolį“ galėtų virsti išmanesne patirtimi, nei ji yra šiandien.
Pagrindinė rizika, susijusi su virtualios realybės akinių naudojimu susijusi su faktu, kad tai yra visiškai nauja technologija, todėl nėra parengta jokių ilgalaikio poveikio studijų. Faktas, kad gamintojai nerekomenduoja akinių naudoti vaikams iki 12-13 metų, ypač – be suaugusiųjų priežiūros. Šiuo metu didžiausia galima problema yra susijusi su akimi ir tikėtina trumparegystė. Todėl pertraukos būtinos tiek vaikams, tiek ir suaugusiems.
O kalbant apie pastaruosius: mokytis virtualios realybės pagalba galima ne tik apie dinozaurus. Simuliacijos padeda lavintis medikams, pilotams, kariams, inžinieriams ir begalei kitų specialistų, kurie ne visada turi galimybę tobulėti naudojant realią aplinką.
Gydymas ir terapija
Medicina yra viena netikėtesnių, bet gana aktyvių sričių virtualios realybės pritaikymui. Progų tam daugybė. Visų pirma, tai yra medikų praktikai labai patogus įrenginys. Įprastai chirurgai ir kiti anatomijos besimokantys medicinos studentai turi ribotas galimybes praktikuotis: vis daugiau žmonių nori būti kremuoti, vis mažiau jų skiria savo kūną mokslui, atsirado anksčiau neegzistavusių apribojimų, kurie smarkiai apribojo galimybes praktikuotis. Pasakysiu tiesiai: šiuo metu medicinos pasaulyje tiesiog per mažai lavonų.
Virtuali realybė sprendžia problemą, kurios nenori patirti nei vienas, planuojantis savo smegenų operaciją – žinojimo, kad tavo chirurgas, gali būti, dažniau skaitė knygą, nei praktikavosi. Žinoma, VR visiškai pakeisti realios praktikos negali, bet tai yra puiki erdvė daryti klaidas.
Virtuali realybė, kaip saugi kontroliuojama erdvė, patogiai panaudojama ir psichologijoje. Būdai, kaip tai padaryti, varijuoja tarp skausmo terapijos, autizmo terapijos, baimių įveikimo ar pagalbos empatijos srityje, geriau suprantant kito žmogaus perspektyvą.
Bonus: VR pornografija
Būtų naivu manyti, jog pornografija, visados išbandanti naujas medijas vos tik joms atsiradus, aplenks virtualią realybę.
Keičiantis technologijoms, kinta ir žiūrovų pasirinkti būdai išbandyti siūlomą turinį. „PornHub“ pažymi, kad 2008 m. tik 1 proc. žiūrovų portalu naudojosi išmaniuosiuose telefonuose, o šiemet jau 75 proc. jų turinio žiūrima per telefoną ar planšetę. Tik 2016 pavasarį pradėję dirbti su VR, šiandien „Porn Hub“ skaičiuoja, kad jų VR video sulaukia 500,000 peržiūrų per dieną. Kaip matome infografike, dažniausiai VR pramogauta po Kalėdų: matyt, senelis po egle paliko ne tik VR įrangą, bet ir keletą patarimų, ką veikti tamsiais sausio vakarais.
Produktyvumu garsėjanti industrija ir VR siekia neatsilikti. „Mashable“ pažymi, kad VR patirtis gerokai labiau įtraukianti, nei tradicinis 2D vaizdas ekrane. Žinoma, kol kas dar labai riboja tiek technologija, tiek ir įprastos problemos. „Vice Motherboard“ straipsnyje pristato, jog viena VR pornografijos bėdų šiandien yra specifiškai į mažus startupus nukreipti teismo procesai. Kelios kompanijos patentavo gana platų spektrą VR veiklų, apibrėžiančių ir tai, su kuo dirba VR pornografijos kūrėjai. Kadangi mažos įmonės neturi daug pinigų, dažniausiai jos yra linkę ne tąsytis po teismus, bet mokėti baudas, taip padidinant ir šiaip nemažas išlaidas. „Forbes“ pastebi ir kitą problemą: video skirti daugiausia vyrams. VR patirtis kurti brangu, todėl įvairovė žengs kartu su technologijos patobulėjimu.
Netikėtas pliusas originalaus turinio kūrėjams – VR piratauti kiek sunkiau, o žiūrovai yra labiau linkę mokėti už siūlomus produktus nei įprastu atveju. Tai reiškia didesnes pajamas kūrėjams, geresnes sąlygas atlikėjams, kokybiškesnį turinį žiūrovams. „Forbes“ taip pat pabrėžia, kad VR edukacinės patirtys, kelionių vaizdai yra smagios ir vertingos, bet būtent VR kompiuterinių žaidimų ir pornografijos industrijos užtikrins, kad VR technologija vystytis, bus finansuojama, o galiausiai taps nebrangi ir pasiekiama visiems.
Kokie VR panaudojimo būdai ir perspektyvos neįtraukti į sąrašą? Palikite įžvalgą komentaruose.
One Reply to “3x3: Virtuali realybė – nuo architektūros iki pornografijos”