Analoginiai žaislai: kultiniai 9 dešimtmečio kompiuteriniai žaidimai, virtę kartonu

Šalt. Gameranx.com

Žaidimai Analoginiai žaislai: kultiniai 9 dešimtmečio ko...

„Karas, karas niekuomet nesikeičia“ 1997-aisias skambėjo žodžiai pirmojo „Fallout“ serijos žaidimo, padėjusio pagrindus kompiuterinių žaidimų franšizei, intro klipe. Karas gal ir nesikeičia, bet, kaip 1998 m. dainavo Lukas ir Virgilijus Noreika, laiko nesustabdysi ir neatsuksi atgal.

Eilinis vyresnės millennialų kartos atstovas (dabartinis 30–35-metis), XX amžiaus pabaigoje galėjęs per naktis sėdėti prie savo ar tėvų kompiuterio skrosdamas odą nuo dar vieno post-apokaliptinio gecko, ar bandydamas pereiti trečių hyrouzų misiją expert lygiu (kaip jam tai pavykdavo?!), šiandien vargiai galėtų palaidoti visą savo socialinį gyvenimą ir pusšimtį ar daugiau potencialių darbo valandų tam, jog pakartotų kompiuterines savo jaunystės geiminimo patirtis. Skaudu? Tikrai taip!

Jeigu jūs jaučiatės panašiai, tai nenuliūskite. Pagalbos ranką jums gali pasiūlyti pastarąjį dešimtmetį lyg ant mielių auganti stalo žaidimų industrija. Stalo žaidimus gali žaisti keletas žaidėjų, tad jūsų draugams nekils abejonių, ar jūs vis dar esate gyvas. Stalo žaidimo partija užtruks kelias, o ne keliasdešimt valandų, tad nereikės klastoti gydytojo biuletenio, bandant paaiškinti, jog pusę savaitės darbe nesirodei dėl kažkokios rimtesnės priežasties nei maistas į namus ir kompiuteriniai žaidimai. Galiausiai, ant jūsų lentynos gulintis stalo žaidimas atrodys gražiau ir geriau reprezentuos jūsų sunkiu kasdieniu darbu uždirbamą cashą, nei virtuali žaidimo Steamo ar Good Old Games platformose versija.

Žanro klasika: „Sid Meier‘s Civilization“

„Sid Meier's Civilization" (1991). Šalt. OldPCGaming.com

„Civilization“ (1980). Šalt. BoardGameGeek.com

1991-aisiais kompiuterius pasiekusio Sido Meierio žaidimo „Civilization“ pristatinėti nereikia: žaidimas tapo klasika bei sulaukė 5 tęsinių, krūvos papildymų ir spinoffų. Didžiosios strategijos žaidimas, kuriame žaidėjas turi sukurti „civilizaciją, kuri atlaikytų laiko išbandymus“ puikiai tiko kompiuteriams. Tačiau kompiuterinė S. Meierio „Civilizacijos“ versija buvo įkvėpta stalo žaidimo – 1980 m. Didžiojoje Britanijoje išleisto „Civilization“, JAV platinto kompanijos „Avalon Hill“, kurios licenciją įsigijo Sid Meier, ir kurios buvęs bendradarbis Bruce Shelly buvo pirmosios kompiuterinės „Civilizacijos“ ir kitų Sid Meier žaidimų bendraautorius. Tiek kompiuterinė, tiek stalo „Civilizacija“ yra tapusios atskiru žaidimų žanru ir sulaukusios įvairiausių pasekėjų. Nors stalo žaidimų rinkoje civilizacijų stiliaus žaidimų netrūksta, tačiau Sid Meier vardas puikuojasi tik ant trijų iš jų.

2002-aisiais pasirodęs „Sid Meier‘s Civilization: The Board Game“ buvo tikras milžinas. Žaidimo žemėlapis susidėjo iš trijų atskirų lentų, o žaidimo dėžėje slėpėsi beveik 800 plastikinių miniatiūrų. Tačiau šis milžinas buvo molinėmis kojomis, t. y. ne itin vykusiomis taisyklėmis ir mechanikomis, kurios ir yra visas stalo žaidimo pagrindas. Tad žaidimas aktualus nebent užkietėjusiems stalo žaidimų kolekcionieriams. Sėkmingesnės atrodo likusios dvi Sid Meierio „Civilizacijos“ stalo versijos.

"Sid Meier's Civilization: The Board Game" (2010). Šalt. FantasyFlightGames.com

Įdomu, jog 2010-ųjų „Sid Meier‘s Civilization: The Board Game“ (taip, pavadinimas toks pats kaip ir 2002-ųjų žaidimo, nelabai originalu...) ir 2017-ųjų „Sid Meier‘s Civilization: A New Dawn“ išleido ta pati kompanija, stalo žaidimų leidybos grandas „Fantasy Flight Games“ (toliau – FFG). Abu žaidimai pasirodė panašiu metu kaip ir naujos kompiuterinės „Civilizacijos“ – V (2010) ir VI (2016). Tačiau jeigu kompiuterinės „Civilizacijos“ yra tiktai „pagerintos“ iš esmės to paties žaidimo versijos, tai abi FFG stalo „Civilizacijos“ yra gana skirtingi padarai. Naujoji stalo „Civilizacija“ nepakeitė 2010-aisiais leistos versijos, atvirkščiai, abi versijos yra vis dar prieinamos ir koegzistuoja drauge.

2010-ųjų „Civilizacija“ yra sudėtingas ir painus žvėris, tai vienas iš tų žaidimų, kur sunkiausias darbas yra priversti ką nors jį žaisti kartu su tavimi, mat taisyklėms perskaityti / išaiškinti naujam žaidėjui gali prireikti ir geros valandėlės. Ant stalo išdėliota 2017-ųjų „Civilizacija“ nepratusiai akiai taip pat gali pasirodyti šiek tiek bauginančiai, tačiau iš tiesų yra žymiai greičiau perkandama. Tą patį galima pamatyti ir iš žaidimo taisyklių – 32 vs. 16 puslapių. Žaidžiant 2010-ųjų „Civilizaciją“ teks gerokai paplušėti. Per savo ėjimą žaidėjas turės padaryti begales sprendimų ir veiksmų – atidžiai skaičiuoti savo prekybos ir produkcijos taškus, judinti savo kariuomenes ir steigti naujus miestus, statyti pastatus arba pasaulio stebuklus, skatinti kultūrą bei išrasti naujas technologijas ir t. t. ir t. t., priedo, visą tai teks daryti atidžiai stebint, jog priešininkas nelaimėtų vienos iš 4 galimų žaidimo pergalių (karinė, ekonominė, kultūrinė, mokslinė). Tuo tarpu žaidžiant 2017-ųjų „Civilizaciją“ žaidėjui teks... nuspręsti kurią iš penkių kortelių pasirinkti šį ėjimą. Matote skirtumą?

„Sid Meier's Civilization: A New Dawn“ (2017). Šalt. FantasyFlightGames.com

Žinoma, viskas nėra taip paprasta. 2017-ųjų „Civilizacijos“ kortų mechanika yra tikrai puiki, nauja ir nematyta, ji  leidžia nuveikti didelius dalykus, tad žaidimas tampa sąlyginai panašiu į tikrą „Civilizacijos“ patirtį. Tačiau ne tokiu panašiu, kaip 2010-ųjų versija. Vien dėl to, jog naujausioje „Civilizacijoje“ kovos yra dar labiau abstrakčios, nei 2010 leidime (o ten jos jau gana abstrakčios), ir visas žemėlapis nuo pat pradžių guli žaidėjui prieš akis (nulis atradimo džiaugsmo). Tačiau 2017-ųjų Civilizacija turi ir ryškių pliusų – ją greitai išaiškinsite naujiems žaidėjams, o žaidžiant su didesne kompanija (abu žaidimai skirti 2–4 žaidėjams) žaidimas varginančiai neišsitęs, tad keturiese spėsite sužaisti 2 naujos „Civilizacijos“ partijas per tą laiką kurį skirtumėte vienam senosios „Civilizacijos“ žaidimui (~4–5 h). Visgi, jei stalo žaidimai jums ne naujiena ir nebijote sunkumų – rinkitės 2010 „Civilizacijos“ versiją, Romą gi irgi ne per dieną pastatė.

 

Šalt. BoardGameGeeks.com

Pavadinimas: Sid Meier‘s Civilization: The Board Game 
Metai: 2010
Leidėjas: Fantasy Flight Games
Žaidėjai: 2–4
Laikas: 2–4 h
BoardGameGeek reitingas: 7.5
Orientacinė kaina: ~ 49 EUR

 

 

Šalt. BoardGameGeeks.com

Pavadinimas: Sid Meier‘s Civilization: A New Dawn 
Metai: 2017
Leidėjas: Fantasy Flight Games
Žaidėjai: 2–4
Laikas: 1–2 h
BoardGameGeek reitingas: 7.6
Orientacinė kaina: ~ 41 EUR

 

 

Eilinė „Nepriklausomybės diena“: XCOM

„UFO: Enemy Unknown" (1994). Šalt. TheNerdStreamEra.blogspot.com

1994 m. kompiuterius pasiekė žaidimas „UFO: Enemy Unknown“, JAV platintas pavadinimu „X-COM: UFO Defense“. Būtent šis vardas ir prilipo kompiuterinių žaidimų serijai, kurioje šiandien rastume virš dešimties skirtingų pavadinimų. Žaidimas nukėlė į netolimą ateitį: 1998-aisiais Žemė yra puolama ateivių, svarbiausių pasaulio valstybių vadovai įkuria bendrą organizaciją „Extraterrestial Combat (X-COM)“ kovoti su nematytais priešininkais, žaidėjas tampa šios organizacijos vadovu. Žaidimas sujungia du skirtingus strategijos lygmenis: pirmajame, globaliame lygyje, žaidėjas yra atsakingas už visos organizacijos veiklą – jis skirsto finansus tyrimams, steigia naujas bazes, rūpinasi apsauga, ruošia ir siunčia karius į misijas; antrajame, taktiniame, lygyje žaidėjas valdo nedidelį būrį kovotojų pačiose misijose.

„XCOM: The Board Game“ (2015). Šalt. FantasyFlightGames.com

„XCOM: The Board Game“  koncentruojasi ties pirmuoju, globaliu, kompiuterinio žaidimo lygmeniu. Tiesioginio vadovavimo koviniams veiksmams, kovinės taktikos, čia nerasime. Tai kooperacinio stiliaus žaidimas, kuriame visi keturi žaidėjai (žaidimo dėžė teigia, jog žaisti gali 1–4 žaidėjai, bet iš tiesų šis žaidimas skirtas 4 ir tik 4 žaidėjams) kovoja prieš patį žaidimą. Žaidėjai pasiskirsto rolėmis – vienas jų tampa vadovu atsakingu už visos organizacijos biudžetą bei sprendžiančiu brangiųjų organizacijos naikintuvų likimą; kitas vyriausiuoju mokslininku, prižiūrinčiu visus mokslinius tyrimus; trečias centriniu pareigūnu, atsakingu už organizacijos santykius su išoriniu pasauliu ir visus komunikacijos tinklus; galiausiai ketvirtas tampa būrio lyderiu, prižiūrinčiu kovotojų pasirengimą ir siunčiančiu juos į misijas. Kai visi žaidėjai užima savo vietas skirtinguose žaidimo lentos galuose – paleidžiama žaidimo programa (šiam stalo žaidimui būtinas kompiuteris ar koks nors tapšnoklis) ir ateivių invazija prasideda.

Greičiausiai ši invazija paliks jūsų komandą visiškai išdraskytą ir beviltišką, tačiau yra nemaža tikimybė, jog išbandyti savo jėgas dar kartą tikrai norėsis. Juolab jog žaidžiant antrą, trečią ar ketvirtą kartą savo pareigas ir uždavinius išmoksti daryti geriau, bei geriau supranti, kaip pagelbėti kitiems komandos nariams. O jeigu nuspręstum kada pakeisti savo vaidmenį ir iš mokslininko tapti pvz. būrio lyderiu, suprastum, jog žaidi labai skirtingą žaidimą. Tad šio žaidimo peržaidimo galimybės tikrai didelės. Žaidimas jūsų komandą triuškins ilgai ir negailestingai, kol, galbūt... nusišypsos laimė. Ei, juk niekas nesakė, jog bus lengva.

Šalt. BoardGameGeek.com

Pavadinimas: XCOM: The Board Game 
Metai: 2015
Leidėjas: Fantasy Flight Games
Žaidėjai: 4, žaidimo dėžė meluoja
Laikas: 1–2 h
BoardGameGeek reitingas: 7.2
Orientacinė kaina: ~ 49 EUR

 

 

„Heroes of Might and Magic“ 

„Heroes of Might and Magic III: Armageddon's Blade" (1999). Šalt. gog.com

1995 m. startavusios „Heroes of Might and Magic“ žaidimų serijos, nūnai kažkodėl tapusios „Might & Magic Heroes“ (faktas, kurį sužinojau, rašydamas šį straipsnelį), pristatinėti tikrai nereikia, o jei jau kam ir reikia, tai Adomas driokstelėjo puikiausią tekstą apie kultinę trečiąją žaidimo dalį (žiūrėti čia). Na o mūsų kaimynai lenkai iš kompanijos „Axel“ 2012-aisiais išleido stalo žaidimo versiją, kuri, pasirodo, vadinasi taip pat kaip ir franšizė – „Might & Magic Heroes“.

Ilgai nevyniojant į vatą – tai tie patys kompiuteriniai hyrouzai, tik kad iš kartono. Pasirenki rasę, kuri miestus, statai namus, augini armijas, užimi resursus generuojančius pastatus, kovoji su monstrais, renki patirties taškus, stiprini savo herojų, nusiperki kitų herojų, renki artefaktus, galiausiai esi pakankamai stiprus, jog sumuštum priešininko herojus ar net užpultum jo sostinę – triumfuoji, persigąsti, jog jau penkta ryto, o tau aštuntą būti darbe.

„Might & Magic Heroes“ (2012). Šalt. BoardGameGeek.com

Rimtesni skirtumai – tai, kad stalo žaidime nėra karo miglos (fog of war), tad visi mato visų veiksmus, ir gerokai supaprastinta kovų mechanika (čia neteks gainioti atskirų savo kareivių grupių). Tačiau „užkabina“  kartoniniai hyrouzai ne prasčiau nei kompiuteriniai. Iš esmės todėl, jog tai tikras „amerikietiško“ stiliaus stalo žaidimas, kuriame žaidimo tema yra žymiai svarbesnė nei sudėtingos ir galvą laužančios mechanikos. Baisiai toli į priekį čia nieko neprigalvosi, o veikėjo veiksmus dažnai sujauks ne taip išriedėję kauliukai ar kiti sėkmės ir likimo faktoriai (t.y. „Civilizacijos“ priešingybė). Tad galima atsipalaiduoti, atsikimšti kokio apynių gėrimo ir atsiduoti neįpareigojančiam žaidimo vakarui.

Na o kaip dėl tos penktos ryto? Veiklos žaidime tikrai yra, kiekvienas naujas žaidėjo herojus prailgina laiką, kurio reikia žaidėjo veiksmams atlikti, todėl žaidžiant žaidimą bus neišvengiama, jog kiti žaidėjai netrumpai lauks, kol vienas iš jų atliks savo veiksmus. Žaidžiant keturiese žaidimas gali trukti ir 6 valandas (matematika paprasta: žaidėjų skaičius x 1,5 h). Tad kam rinktis kartoną, dėliot ir (O, Dieve!) surinkinėt žaidimą? Neįsivaizduoju. Todėl, jog galima?

Šalt. BoardGameGeeks.com

Pavadinimas: Might & Magic Heroes
Leidimo metai: 2012
Leidėjas: Axel
Žaidėjai: 2–4
Laikas: (žaidėjų skaičius x 1,5 h)
BoardGameGeek reitingas: 6.7
Orientacinė kaina: ~ 40 EUR

 

 

Kartonas, kartonas niekada ehm... nesikeičia?

„Fallout“ (1997). Šalt. OldPCGaming.com

1997-aisiais gimusi „Fallout“ žaidimų franšizė yra naujausia minimų kompiuterinių žaidimų sąraše. Bet šiandien ši serija, veikiausiai, spardosi stipriausiai ir sėkmingiausiai. Kompiuteriniuose „Fallout“ serijos žaidimuose žaidėjas yra nukeliamas į post-apokaliptinę Šiaurės Ameriką. Alternatyvioje istorijos versijoje pasaulis yra nusiaubtas atominio karo, o apie jo buvusią šlovę primena tik 1950-ųjų stiliaus prieškariniai blizgučiai ir prieškarinėse saugyklose randama technika. Na o toliau viskas eina įprasta vaidmenų žaidimų tvarka – žaidimo pradžioje buvęs nevykėlis, sunkiai galintis įveikti radioaktyvią žiurkę su laiku tampa tikra žudymo mašina, liepsnosvaidžiu čirškinančia milžiniškus super-mutantus. Žinoma, galima ir nežudyti. „Fallout“ pasauliai dideli, spalvingi ir visiškai atviri, iškilusias problemas galima išspręsti įvairiausiais būdais ir veiklos juose tikrai netrūksta.

Kyla problema, kaip sutalpinti šį platų ir atvirą pasaulį į stalo žaidimo formą taip, jog nebūtų grįžtama prie elementarių, tačiau patikimų, pagrindų – popieriaus, pieštuko ir vaizduotės. Stalo žaidimo „Fallout“ (2017) kūrėjams tai visai neblogai pavyko. Žinoma, aukoti teko nemažai. Žaidime neliko milžiniškos ir sudėtingos herojaus kūrimo sistemos, o esanti herojaus patirties taškų ir sugebėjimų kaupimo sistema gerokai redukuota, tačiau ji veikia, o dargi ir atrodo puikiai (kaip ir visas žaidimas). Žaidėjams pasirinkus vieną iš 5 galimų veikėjų, ir išsirinkus vieną iš 4 scenarijų nuotykis prasideda.

„Fallout“ (2017). Šalt. Playopolis.net

5 ir 4... skamba negausiai? Taip! Tačiau visa „Fallout“ esmė slypi apie 180 „įvykių“ kortų kaladėje, kuri nurodo viską – kokios keistenybės vyksta pasaulyje, ką žaidėjas randa tyrinėdamas griuvėsiuose, ar ką sutinka eidamas apsipirkti. Visi šie įvykiai ir quest‘ai gali būti sprendžiami keliais skirtingais būdais, vienoks ar kitos jų išsprendimas gali atvesti į vienokius ar kitokius vėlesnius įvykius ir t.t. Įvykiai gerai parašyti, spalvingi ir nuveda netikėčiausiais keliais. Taigi, net ir žaidžiant vieną iš keturių scenarijų pakartotinai, jis atrodys ganėtinai skirtingai, priklausomai nuo žaidėjų veiksmų. Na, o toliau įprasta „Fallout“ virtuvė – kovojimas su įvairiausiomis radioaktyviomis būtybėmis, herojaus tobulinimas, laviravimas tarp skirtingų post-apokaliptinę dykynę valdančių frakcijų, įrangos paieškos ir t.t.

„Fallout“ (2017). Šalt. FantasyFlightGames.com

Deja, žaidimas turi ir trūkumų, tad žaidžiant gali tekti įsivesti kelias „namų taisykles“ ir patiems patobulinti galutinį produktą. Deja, šie trūkumai ženkliai liečia ir tai, kaip ir ar apskritai žaidėjai laimi žaidimą. Tad labai konkurencingiems žaidėjams, kuriems laimėjimas ir taisyklių laikymasis yra aktualus, šis žaidimas gali neįtikti. Galbūt šie trūkumai bus ištaisyti žaidimo papildymų. Visgi duoti „Fallout“ šansą yra verta, nes visa šio žaidimo esmė slypi ne kažkieno laimėjime ar pralaimėjime, o nuotykiuose, kuriuos žaidėjai patiria jį žaisdami – jie to verti.

Šalt. BoardGameGeek.com

Pavadinimas: Fallout 
Metai: 2017
Leidėjas: Fantasy Flight Games
Žaidėjai: 1–4
Laikas: 2–3 h
BoardGameGeek reitingas: 7.5
Orientacinė kaina: ~ 49 EUR

 

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: