Metalistai Velnio akmenyje 2017. Nuotr.: Simonas Rupšys

Ar nepraleidote? Naujienų apžvalga

Simono Rupšio nuotr.

Apžvalga Ar nepraleidote? Naujienų apžvalga...

Dalinamės liepos mėnesio naujienų ir straipsnių apžvalga. Šį kartą nemažai „ekstremalių“ temų: nuo laimės metalo muzikoje, fanzinų, mokslo „rockstarų“ iki juodųjų skylių paieškų, virššviesinių kelionių ir ekstremalios radiacijos Fukušimos reaktoriuje. Ar nieko nepraleidote?

Metalas ir laimė

Neseniai praūžęs festivalis Velnio akmuo paliudijo, kad sunkiosios muzikos gerbėjai yra laimingi žmonės. Tačiau, ar yra tai patvirtinančių tyrimų? Pasirodo – taip. Vienos studijos metu buvo apklausta 36 tūkst. žmonių iš šešių skirtingų valstybių. Tirti respondentų klausomos muzikos įpročiai bei asmeninės savybės. Apie šio tyrimo rezultatus, bei kodėl metalistai laimingesni ir ką jie bendro turi su klasikinės muzikos gerbėjais, skaitykite Ramūno Sungailos straipsnyje.

Pokalbis su D. Kunčinu apie fanzinus ir kūrybiškumą

K. Alijošiūtės nuotr.

Tęsiant alternatyvios kultūros temą, Kristina Alijošiūtė kalbina Domininką Kunčiną-Direktorių – ore.lt redaktorių, didžėjų, buvusį punk-ska grupės „dr. Green“ vokalistą, vieno „Green“ klubo ir festivalio „Darom“ organizatorių. Domininkas leido zinus „Decibelai Offensive“ ir „Kablys“, prisidėjo prie „Ore“ žurnalo – dabartinio portalo ore.lt pirmtako. Interviu apie fanzinus, pankroką ir DIY kultūrą skaitykite čia.

Pasižvalgykime po Tarptautinę kosminę stotį

Tarptautinė kosminė stotis. Scott Kelly, NASA nuotr.

Tarptautinė kosminė stotis. Scott Kelly, NASA nuotr.

Neseniai Google, bendradarbiaudami su NASA ir ESA, pristatė galimybę „Google Street View“ programoje apžiūrėti Tarptautinę kosminę stotį. Kviečiame apsižvalgyti.

Su „Google Street View“ galite ne tik klaidžioti gatvėmis, bet pasižvalgyti po įvairias įdomias vietas, tokias kaip „Game of Thrones“ filmavimo lokacijas, vulkanus, NASA, pasigrožėti Šiaurės pašvaistėmis, virtualiai kopti į uolasledynus ir viršukalnes, nerti po vandeniu ir apžiūrėti kitas išskirtines pasaulio vietoves.

Beje, jei esate profesionalus fotografas, keliautojas, atstovaujate turizmo agentūrą ar turite kitokį priėjimą prie įdomių objektų, galite iš Google pasiskolinti įrangą, reikalingą kurti 360 laipsnių panoramoms, ir įkelti jas į „Google Street View“. Aplikuoti galima čia

Mokslo žvaigždės

Goda tęsia patikimų mokslinių  šaltinių temą, surinkdama mokslo žvaigždžių „Facebook“ profilius vienoje vietoje. Spoiler alert! Tarp jų yra astrofizikas Neilas DeGrasse Tysonas, fizikas Brianas Coxas, biologas Richardas Dawkinsas, neurologas Samas Harrisas ir kiti iškilūs mokslininkai bei mokslo populiarintojai. Plačiau apie mokslo įžymybes čia.

Dar žiupsnelis rekomendacijų: kokių podcastų klausyti bei kokius „Youtube“ kanalus prenumeruoti (nepamirškite užsiprenumeruoti ir TECHO).

Nufilmuotas sprogęs Fukušimos reaktorius

Fukušima. Išsilydęs branduolinis kuras. Intl research institute (IRID) nuotr.

Fukušima. Išsilydęs branduolinis kuras. Intl research institute (IRID) nuotr.

Plaukiojantis robotas mielu pavadinimu „Little Sunfish“ nufilmavo cunamio nuniokotą ir apsemtą Fukušimos atominės elektrinės reaktorių. Iki šiol visi bandymai apžiūrėti katastrofos šerdį buvo bevaisiai – robotai tiesiog neatlaikydavo aukštos radiacijos. Vos 30 centimetrų ilgio ir 13 cm pločio, „Little Sunfish“ sukurtas taip, kad atlaikytų radiaciją siekiančią iki 200 Sv per valandą. Visgi to gali būti maža išžvalgyti visą apsemtą reaktorių – spėjama, kad radiacija kai kuriose vietose gali siekti iki 530 Sv per valandą. Tokios dozės žmogui daugiau nei mirtinos; palyginimui Vilniuje įprastinė foninė spinduliuotė yra 0,0000002 Sv, arba dvi dešimtosios mikrosiverto, per valandą. Robotas perdavė 16 valandų medžiagos, kurioje užfiksuoti, kaip manoma išsilydžiusio branduolinio kuro stalaktitai.

Plačiau apie tai čia, čia ir čia

Jupiteris iš arti

Jupiteris. NASA / JPL-Caltech / SwRI / MSSS / Roman Tkachenko nuotr.

Jupiteris. NASA / JPL-Caltech / SwRI / MSSS / Roman Tkachenko nuotr.

NASA zondas „Juno“ praskriejo vos 9000 km virš Jupiterio Raudonosios dėmės ir į Žemę parsiuntė įspūdingas milžiniškos audros nuotraukas iš labai arti. Pasigrožėkite Techo.lt atrinktomis nuotraukomis čia, arba panaršykite po „Juno“ galeriją. Plačiau apie Jupiterį ir tai, kaip jis saugo Žemę, skaitykite Techo.lt straipsnyje.

Juodosios skylės ir virššviesinės kelionės

Jeigu šalia Žemės pralėktų juodoji skylė, mūsų planetai baigtųsi nekaip: nusiurbta atmosfera ir vandenynai, gal ir biosfera, o gal net ir planetą sudarančios uolienos sudraskytos ir įtrauktos pro įvykių horizontą, iš už kurio grįžti neįmanoma. Laimei, toks scenarijus yra praktiškai neįmanomas, nes taip arti mūsų juodųjų skylių nėra ir nebus bent šimtus milijonų metų. O kur gi jų reikėtų ieškoti, sužinosite Kastyčio straipsnyje.

Iškreiptos erdvės burbulo laivas. Šaltinis: Mark Rademaker, Harold White, Mike Okuda, NASA

Ne veltui labai dideli dalykai vadinami „astronominiais“: atstumas iki artimiausios Saulei žvaigždės Kentauro Proksimos yra kiek daugiau nei keturi šviesmečiai, arba 40 trilijonų kilometrų. Greičiausi dabartiniai erdvėlaiviai tokį atstumą keliautų dešimtis tūkstančių metų. Tad nekeista, kad fantastikoje dažnai sutinkame įvairias technologijas, leidžiančias tuos atstumus įveikti greičiau. Pavyzdžiui šuolio vartai „Babilone 5“ arba hipererdviniai varikliai „Žvaigždžių karuose“. Arba erdvę iškreipiantys varikliai „Star Trek“ serialuose. Ar žinojote, kad pastaroji idėja bent jau teoriškai yra įmanoma?

„LEGO“ raketos modelis

Saturn V raketos LEGO modelis. Ron Zaguli & collectSPACE nuotr.

„Saturn V“ raketos LEGO modelis. Ron Zaguli & collectSPACE nuotr.

„LEGO“ ir kosmoso tyrimų fanai turi kuo džiaugtis – birželio pradžioje išleistas „Saturn V“ raketos „LEGO“ modelis. Beveik dviejų tūkstančių detalių rinkinys leis pastatyti daugiau nei metro aukščio raketos maketą. „Saturn V“ prieš beveik 50 metų į kosmosą kėlė „Apollo“ misijos erdvėlaivius, tarp jų ir pirmuosius žmones į Mėnulį skraidinusį „Apollo 11“. Plačiau – Collect Space straipsnyje.

Iš kur atsirado tuščiavidurės Žemės mitas

Visuomenėje gajūs įvairūs įsitikinimai, sąmokslo teorijos bei mitai, tokie kaip plokščia Žemė, homeopatiniai preparatai, chemtreilai, horoskopai ir t.t.. Sąmokslo teorijų ir visokių kitokių keistų įsitikinimų šaknys dažniausiai slypi gana giliai – ir kaip kitaip: jei visi žinotų, kaip, kada ir dėl kokių kurioziškų priežasčių vienas ar kitas keistas įsitikinimas atsirado, mažiau žmonių tuo tikėtų. Alfredas Buiko pasakoja apie dar vieną keistą tuščiavidurės Žemės mitą bei jo atsiradimo istoriją.

Prisijunk prie TECHO.lt komandos

TECHO.lt švenčia pusės metų sukaktį – valio! Ta proga ieškome autorių: dabar puiki proga prisijungti prie pirmosios Lietuvoje mokslo, technologijų, DIY ir fantastikos populiarinimo platformos.

Susidomėjai? Brūkštelėk mums žinutę Facebooke. Daugiau informacijos čia.

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: