Didysis Vilniaus potvynis, 1931 metai. Šaltinis: simtmeciospalvos.lt, LLMA F.273 ap.1 b.11

Ar nepraleidote? Naujienų apžvalga

Kultūra Ar nepraleidote? Naujienų apžvalga...

Birželio mėnesį netrūko naujienų ir progų švęsti: kilo lietuviški palydovai, Lietuva pakviesta į CERN. Nors Vilnių užliejo smarkios liūtys, galima pasidžiaugti, kad jos nesukėlė tokių potvynių kaip 1931 metais. Taigi apžvelkime birželį – šį kartą naujienos ir atgaivintos senienos iš Lietuvos.

Lietuva tampa CERN nare

Prezidentė dalyvauja Lietuvos ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) sutarties pasirašymo ceremonijoje / Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Prezidentė dalyvauja Lietuvos ir Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) sutarties pasirašymo ceremonijoje / Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka / Robertas Dačkus

Birželio 16 dieną didžiausia pasaulyje mokslo organizacija CERN oficialiai pakvietė Lietuvą tapti asocijuota nare. O birželio 27 dieną Lietuva, pirmoji iš Baltijos šalių, oficialiai tapo asocijuota CERN nare. Pasirašyti Lietuvos asocijuotosios narystės sutarties atvyko CERN generalinė direktorė Fabiola Gianotti. Iki šiol CERN turėjo 22 nares ir 4 asocijuotąsias nares. Po CERN Tarybos sprendimo Lietuva tapo penktąja asocijuotaja nare.

Lietuvos ir CERN susitarimas dėl CERN asocijuoto nario statuso leis Lietuvos mokslininkams dalyvauti CERN tyrimų programose, valdymo organų darbe ir sukurs papildomas galimybes doktorantams, studentams, jauniesiems mokslo darbuotojams dirbti ir stažuotis CERN, o pramonės įmonėms – dalyvauti CERN pirkimuose. Laukia neįtikėtinai įdomus laikas!

Plačiau apie tai CERN ir Prezidentūros tinklapiuose.

Lietuviško palydovo „LituanicaSAT-2“ startas

Palydovas LituanicaSAT-2. „Nano Avionics“ iliustr.

Palydovas LituanicaSAT-2. „Nano Avionics“ iliustr.

Birželio 23 dieną, 06.59 Lietuvos laiku iš starto aikštelės Indijoje į kosmosą pakilo raketa PSLV-C38, gabenanti trečiajį lietuvišką palydovą „LituanicaSAT-2“.

Nuo raketos atsiskyręs palydovas jau po valandos skriejo savo nuosava orbita 508 km aukštyje, 7,6 km/s greičiu. Palydovo pagrindiniai tikslai yra atlikti žemutinės termosferos tyrimus ir molekulinio deguonies koncentracijos matavimus bei ištestuoti lietuvių sukurtą mikro variklio prototipą.

Įdomu ir tai, kad ta pati raketa į orbitą iškėlė į pirmąjį latvių palydovą „Venta-1“. Estai savo palydovus yra iškėlę dar anksčiau.

Plačiau čia ir čia.

Potvyniai Lietuvoje

Didysis Vilniaus potvynis, 1931 metai. Šaltinis: simtmeciospalvos.lt, LLMA F.273 ap.1 b.11 l.52

Didysis Vilniaus potvynis, 1931 metai. Šaltinis: simtmeciospalvos.lt, LLMA F.273 ap.1 b.11 l.52

Birželio pabaigoje Vilniaus gatvės smarkiai patvino, tačiau tai toli gražu neprilygo 1931 metų potvyniui, kai vanduo apsėmė net Katedros aikštę, mieste sutriko elektros tiekimas.

Katedros požemiai buvo užpilti iki lubų, o vandeniui atslūgus ir likviduojant potvynio padarinius rasti Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio, abiejų Žygimanto Augusto žmonų – Elžbietos ir Barboros Radvilaitės palaikai bei Vladislovo Vazos širdis.

Daugiau nuspalvinų archyvinių Lietuvos nuotraukų rasite čia.

Potvynis Kaune, 1931 metai. Šaltinis: simtmeciospalvos.lt, LLMA F287 ap.2 b.86 l56

Potvynis Kaune, 1931 metai. Šaltinis: simtmeciospalvos.lt, LLMA F287 ap.2 b.86 l56

Fantastika ir nacių trolinimas tarpukario Lietuvoje

Kad jau persikėlėme į tarpukario laikus, prisiminkime rašytoją Igną Šeinių, kuris dažnam iš mokyklos laikų galėjo įsiminti kaip vienas iš tų tradicinių lietuvių autorių – lyriškas meilės poetas ir žymiojo romano „Kuprelis“ autorius. Tačiau brandesniu žvilgsniu pažvelgus į autoriaus kūrybą ir veiklą, negalima atsistebėti šiuo autoriumi, kuris, be kita ko, parašė ir satyrinės mokslinės fantastikos knygą, trolinančią nacius. 

Plačiau apie tai skaitykite Audriaus Dambrausko straipsnyje.

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: