„Atvykimas“ (recenzija)

„Arrival“

Rež. D. Villeneuve

Vaid. Amy Adams, Jeremy Renner, Forest Whitaker

2016

Žymi kalbų specialistė Louise Banks sulaukia svečių iš JAV kariuomenės. Pasirodo, Žemėje apsilankė ateiviai iš kosmoso ir viso pasaulio vyriausybės bando užmegzti su jais kontaktą.

Svetimos civilizacijos atstovai noriai bendrauja su žemiečiais, moko juos savo rašto, bet kokie yra tikrieji ateivių kėslai? Kol mokslininkai prakaituoja, mėgindami suprasti atvykėlių kalbą ir suvirškinti žinią, kurią šie siunčia žmonijai, politikai per naktis nemiega iš atėjūnų tikėdamiesi blogiausio. Visos kariuomenės, visos specialiosios tarnybos sukeltos ant kojų, rankos nervingai gniaužia ginklų rankenas – tereikia vienos kibirkšties, vienos neatsargiai ištartos frazės ir konfliktas taps neišvengiamas. Kas nugalės – smalsumas ir sveikas protas ar paranoja?

Jei tikitės vaizdingų kovų, lazerių ir sprogstančių žvaigždėlaivių – praleiskite šį filmą. Nieko panašaus čia nebus. O kas bus? O bus kontaktas su ateiviais iš kosmoso, tokiais svetimais žmonėms visais atžvilgiais, kad net suprasti jų mąstymą nebus lengva. Tai – pats tikriausias mokslinės fantastikos filmas, kokius šiais laikais retai kas ir befilmuoja.

Kino juostos kūrėjus labiau domina pats kontakto faktas ir kaip galėtų vystytis mūsų santykiai su svetimos civilizacijos atstovais. Kaip jie mąsto? Kaip galėtų atrodyti jų rašmenys? Filmo pasakojama istorija vystosi palengva, ir taip pat palengva kyla įtampa. Mokslininkai entuziastingai kontaktuoja su ateiviais, bet visi svertai – kariškių rankose. Ateiviai nerodo jokių akivaizdžių agresijos požymių, bet yra akivaizdžiai technologiškai pranašesni. Ar žmonija sugebės susitaikyti su tuo, kad ne viską įmanoma kontroliuoti?

Kaip jau minėjau anksčiau, tokie filmai dabar retenybė, galbūt todėl toks, iš pirmo žvilgsnio, neišvaizdus ir netgi kiek nuobodokas filmas buvo nominuotas aštuoniems „Oskarams“, o vieną iš jų ir laimėjo. Filme pirmuoju smuiku groja aktorė Amy Adams, vaidinanti profesorę L. Banks – būtent jai skiriama daugiausiai filmo laiko. Po jos seka ateiviai, o tik paskui visi kiti personažai.

Vaidybai filme priekaištų neturiu, bet vis dėl to, kai vienas personažas laiko prikaustęs tavo dėmesį pusantros valandos, sunku padaryti taip, kad visiškai nebūtų nuobodu. Filmas sukurtas pagal Tedo Chiango fantastinį apsakymą Story of Your Life (kuris, beje, buvo išverstas ir į lietuvių kalbą), o jame akcentai buvo sudėlioti visai kitaip, nei filme. Galbūt todėl filmo siužete ir logikoje žiūrėk, ima ir atsiveria kokia skylė. Tų skylių nėra daug ir akies jos nerėžia, bet klausimų dėl ekrane vykstančio veiksmo visgi iškyla.

8/10