Binauraliniai ritmai: tarp mistikos ir faktų

Mokslas Binauraliniai ritmai: tarp mistikos ir faktų...

Žmonės mėgsta mistiką. Kad ir kiek mokslas žengia į priekį, visuomet atsiranda grupė žmonių, kurie ieško „paslėptų“ sąmokslo teorijų, tiki driežažmogiais, horoskopais, garina actą ir mušasi sau į krūtinę deklaruodami, kad Žemė plokščia. Tačiau, cituojant gerbiamą Neilą deGrasse Tysoną: „Kalbant apie mokslą, geriausias dalykas yra tai, kad mokslas teisus, nepaisant to, tiki juo ar ne“. Todėl dažniausiai mistika ir mokslas yra du skirtingi dalykai. Dažniausiai, bet ne visada. Egzistuoja daugybė sričių, kurios pernelyg mažai tirtos, todėl pakliūna į siaurą ribą tarp tikėjimo ir mokslo, tarp teorijos ir praktikos, tarp mistikos ir faktų. Binauraliniai ritmai – viena iš jų.

Istorija

Reikia pradėti nuo to, kad binauralinių ritmų fenomenas nėra eilinė sąmokslo teorija, skirta sudominti „iliuminačių“ gerbėjus. Tai – ilgą laiką žinomas reiškinys, kurį XIX a. pradžioje atrado Vokietijos (Prūsijos) mokslininkas Heinrichas Wilhelmas Dovas. Tiesa, plačiau teorija tapo žinoma tik XX a. aštuntajame dešimtmetyje, kai ją „Scientific American“ žurnale apžvelgė amerikiečių biofizikas Geraldas Osteris.

Binauralinis (binaurinis) ritmas yra garsinė iliuzija, atsirandanti iš stereo būdu perduotų skirtingų garsinių dažnių skirtumo. Kadangi kiekvienam ausies kanalui reikalingas izoliuotas ir švarus garsas, geriausiai šis reiškinys girdimas naudojant stereo ausines. Kairėje ausyje girdėdami 400 Hz, dešinėje – 410 Hz dažnius, pajusime lengvai pulsuojantį garsą – 10 Hz binauralinį ritmą. Šis reiškinys yra suvokiamas mūsų vidurinėse smegenyse, vadinamajame keturkalnyje (lot. Lamina tecti), konkrečiai – apatiniame kalnelyje (lot. Collicus inferior).

* apačioje galite pasiklausyti, kaip skamba binauralinis ritmas (privalomos ausinės). Jei pilnai izoliuosite vieną ausinę, išgirsite tik vientisą toną, o klausydami abiem ausinėm – girdėsite pulsavimą. Būtent jis ir yra mūsų aptariamas garsinis reiškinys.

Garsinis fenomenas išgaunamas tik konkrečiose dažnių ribose: 90–1000Hz ir geriau įsisavinamas, jei greta garsinio signalo, transliuojamas ir baltasis triukšmas (white noise). Įdomu tai, kad binauralinius ritmus pakankamai gerai suvokia tiek jauni, tiek vyresni žmonės, kurių klausa yra prastesnė.

Keturkalnis (šaltinis: Wikipedia)

Nauda

Iš niekur atsirandantis pulsuojantis garsas įspūdį darytų tik XIX a. gyvenantiems ir pirmą kartą ausines pabandžiusiems žmonėms. G. Osteris savo straipsnyje lakoniškai užsiminė, kad „binauraliniai ritmai gali padėti klinikinėse procedūrose.“ Po septynerių metų (1980) grupė mokslininkų (Hink, Kodera, Yamada, Kada, Suzuki) publikavo straipsnį „Binaural interaction of beating frequency-following response“, kuriame išdėstė idėją, kad smegenys linkusios reaguoti į išorinę elektrofizinę stimuliaciją (šviesa ir/ar garsu) ir sinchronizuoti savo kuriamas elektromagnetines bangas. Kitaip tariant, nuolat stimuliuojamos 4Hz binauraliniu ritmu, jos pačios gali pradėti generuoti atitinkamo dažnio smegenų bangas.

Mokslininkams kilo mintis terapiniais tikslais naudoti konkretaus dažnio binauralinį ritmą, „įvedant“ pacientus į norimą ir gydymui tinkamą dažnį. Žinome, kad egzistuoja keletas dažniausiai pasitaikančių bangų tipų: delta (0–4Hz), teta (4–8Hz), alfa (8–14Hz), beta (14–30Hz), gama (35–130Hz), kurios susijusios su konkrečia veikla: giliu miegu, sapnavimu, poilsiu, padidintu dėmesio sutelkimu ir pan., todėl mokslininkams pradžioje atrodė, kad binauralinį fenomeną galima panaudoti itin plačiai. Klausydamas ritmų, paremtų, pvz. teta bangomis, žmogus turėtų prailginti savo REM fazes miego metu (daugiau ir intensyviau sapnuoti), klausydamas ritmų grįstų gama bangomis – turėtų geriau įsiminti skaitomą tekstą ir pan.

Binaurinių ritmų schema 2 (šaltinis: G. Oster „Auditory Beats in the Brain“)

Mitai ir mistika

Binauralinių ritmų idėja „ant popieriaus“ skamba tikrai puikiai – užsidedate ausines, pasileidžiate atitinkamą įrašą ir jau po kelių minučių sugebate puikiai įsiminti tekstą, lengvai užmigti ar sąmoningai sapnuoti. Todėl turbūt nereikėtų stebėtis, kad idėją greit pasičiupo įvairūs su bulvariniai žurnalai, internetinės svetainės ir ezoterinės bendruomenės.

Šiomis dienomis internetinėje paieškoje įvedus terminą „binaural beats“ gausite visą pluoštą pasiūlymų: už keletą dolerių jums bus paruošti „specialūs“ įrašai, kurių paklausę uždirbsite pirmą milijoną; išmoksite skaityti kitų žmonių mintis ar gebėsite lengviau „atverti čakras“. Yra ir žemiškesnių pasiūlymų – ritmai skirti dėmesio sutelkimui, kūrybingumo didinimui ir pan. Programų („appsų"), vadinamųjų binauralinių ritmų generatorių – pilnas internetas. Jose tereikia įvesti norimą efektą, o programa pati sugeneruos norimą rezultatą.

2009 metais lietuviškuose internetuose garsiai nuskambėjo vadinamieji „skaitmeniniai narkotikai“, t. y. specialia programa (i-Doser) generuojami binauraliniai ritmai, kurie neva veikia kaip atitinkamos draudžiamos medžiagos. Idėją buvo pasigavę didieji žiniasklaidos gigantai ir net vienas tuo metu gana žinomas technologijų populiarinimo portalas. Rimtu tonu buvo rašoma apie šios šiuolaikinės priemonės veikimą ir apie „jaunimą užklupusius pavojus ir skaitmeninių narkotikų žalą“. Man atrodo keista, kad niekas nepatikrino ir nesuabejojo, ar tikrai viskas veikia taip, kaip deklaruojama – įtariu, kad dvigubu pelės paspaudimu sugeneravus „Heroino“ programą, jūs nepajusite net 1 proc. tikros medžiagos poveikio...

Prabėgo jau beveik dešimt metų, tačiau tema vis dar aktuali: informacijos gausu, visur giedami ditirambai apie nuostabų ir gyvenimą keičiantį ritmų poveikį, socialiniuose tinkluose veikia gerbėjų grupės, kurios organizuoja (net ir Lietuvoje!) binauraliniais ritmais paremtus seminarus ir mokymus. Kyla natūralus klausimas – ką jie žino, ko nežinome mes? Galbūt tikrai verta investuoti keletą eurų ir „pakeisti gyvenimą per pusvalandį“?

Smegenų bangų tipai (šaltinis: https://www.binauralbeatsmeditation.com)

Faktai

Remiantis garsiąja N. deGrasse Tysono fraze, patyrinėkime faktus. Įsivaizduokime tai, kaip draugiškas futbolo varžybas: vienoje aikštės pusėje bėgioja faktai, kitoje – mitai. Teisėjas duoda signalą ir varžybos prasideda!

Jau per pirmąsias kelias minutes mitų komandoje pradeda siausti chaosas: binauralinių ritmų tema daugiausia informacijos randame populiariuose forumuose, mistikos ir magijos portaluose, bei vietose, kurios linkusios nenurodyti informacijos šaltinių, o idėjas naudoti kaip patikrintus faktus. Komanda nesusižaidus, bėgioja rėkaudami raktažodžius „ultra!, ultimate!, it works!, free download!“.

Netikėta! Faktų komanda užklupta nepasiruošusi – mitai, remdamiesi vos paeinančiu 1998 metų straipsniu, spiria pirmą įvartį: „binauraliniai ritmai gali daryti įtaką psichomotorikai ir nuotaikai.“ Faktai bando ginčytis, nes tyrimas senas ir tyrimo imtis nepakankama, tačiau teisėjas, šaltu Pierluigi Collina veidu, fiksuoja pirmą įvartį. Nuo vidurio linijos išspyrę kamuolį, faktų komanda bėga į puolimą, bet iš jų kamuolį perima mitai ir... spiria stiprų smūgį į viršų. Kamuolys dingsta iš akiračio, dvi minutes žaidėjai žiūri į dangų pasimetę, tačiau atsiradęs kamuolys įkrenta į... mitų vartus.

Pasirodo, 2006 metų straipsnyje prieita prie išvados, kad binauraliniai ritmai žmogaus susikaupimą įtakoja panašiai, kaip muzikos klausymas. Tiriamuosius tiesiog veikė garsinis signalas, tačiau teigti, kad EEG bangos pakito ir sinchronizavosi su binauraliniu ritmu negalima, dėl pernelyg skirtingų tyrimo rezultatų. Nors mitai skėsčioja rankomis ir argumentuoja, kad įvartį iš tikro įmušė jie, teisėjo veidas lieka šaltas kaip žiema 1956 metais.

Faktų komanda užsivedusi – į puolimą išbėgę puolėjai P. Goodinas, J. Ciorciaris, et al., spiria tokį įvartį, kad mitų komandos tinklas užsidega. 2012 metais atliktas išsamus tyrimas siekė patvirtinti ar paneigti keturias hipotezes apie binauralinių ritmų įtaką žmogaus susikaupimui, reakcijos laikui ir pan. Visos hipotezės buvo paneigtos.

Mitai krenta ant vejos ir raudami žolę šaukia, kad tyrime naudoti kiti binauraliniai dažniai ir kad testai, kuriais matuota žmonių reakcija, skiriasi nuo 1998 metų tyrimo. Teisėjas gūžteli pečiais, sumurma „The future is now, old man“ ir įrašo antrą įvartį. Faktai nemažina apsisukimų ir bando dar kartą.

2012 metų straipsnyje bandyta aiškintis, kaip tiriamuosius veikia skirtingų dažnių binauraliniai ritmai, taip pat jų poveikis skirtingoms amžiaus grupėms. Išvada – rekomenduojama kritiškai vertinti binauralinių ritmų poveikį visoms amžiaus grupėms, dėl pernelyg netikslių rezultatų. Mitų komandos veidai išbąla, nes teisėjas, paseilėjęs pieštuką, riebiu brūkšniu brėžia dar vieną įvartį mokslinių faktų naudai.

Situacija dar nėra beviltiška, todėl mitai meta visas savo pajėgas ir apgula faktų vartus. Šie elgiasi stebėtinai ramiai: užtikrintai perima kamuolį ir kala dar vieną vinį – 2013 metais Susan A. Reedijk, Anne Bolders ir Bernhardas Hommelis tyrė binauralinių ritmų poveikį kūrybiškumui. Išvados: binauraliniai ritmai konvergentiniam mąstymui įtakos neturi; binauraliniai ritmai paremti alfa ir gama bangomis nedaro įtakos kūrybiškumui; binauraliniai ritmai nėra tinkamas įrankis kognityvinių funkcijų kėlimui. Žiūrovai stojasi ir eina pasipildyti gėrimų taures.

Mitai nespėja paliesti kamuolio, kai atbėgę Leila Chaiebė, Elke C. Wilpert, Thomas P. Reberis ir Juergen Fellas profilaktiškai „išrašo“ dar vieną įvartį. 2015 metais buvo tirta „audio impulsų efektų įtaka darbingumui, nuotaikai ir nerimui“. Išvados nevienareikšmiškos – nors nerimo mažinimui pasirinktos delta tipo bangos buvo gana sėkmingos (26,3 proc. nerimo sumažėjimas), o klausantis beta bangas stimuliuojančių binauralinių ritmų buvo nustatytas bendras nuotaikos pagerėjimas, tačiau dėmesio išlaikymui ir darbingumui binauralinių ritmų terapija buvo neefektyvi. Autoriai rekomenduoja atlikti išsamesnius tyrimus, nes gauti rezultatai nėra tikslūs.

Penki – vienas. Faktų komanda nežada sustoti ir pradeda spausti mitų žaidėjus. Kažkoks žiūrovas klouno veidu šaukia, kad čia vyksta patyčios. Teisėjas atkerta, kad čia žaidžia pernelyg skirtingų lygių komandos ir stabdo rungtynes. Kol mitai šliaužioja po aikštę keturiom ir kaltina visus aplink, mokslinių faktų komanda draugiškai sumuša rankomis ir paploję žiūrovams eina į rūbinę. Eilinė mokslo pergalė mitų ir mistikos lygoje.

Teisėjas visada teisus, ypač jei jis Pierluigi Collina (šaltinis: hhtp://sports5050.com)

Tikėti ar ne?

Išanalizavę keletą mokslinių darbų, galime daryti preliminarias išvadas – binauralinių ritmų fenomenas nėra tik prasimanymas. Tai – realus reiškinys, tik veikiantis ir naudojamas ne taip, kaip deklaruoja dauguma.

Beveik visa informacija, kuria remiasi binauralinių ritmų populiarintojai yra nepatvirtinta ir dažnai „laužta iš piršto“. Pirmieji tyrimai ir moksliniai darbai šia tema buvo pozityvūs, tačiau akivaizdu, kad tikslių išvadų daryti negalime, nes beveik visuose šiuolaikiniuose tyrimuose konstatuota, kad reikalinga platesnė tyrimų imtis, detalesni ir įvairesni eksperimentai.

Perfrazavus žinomą posakį – kuo gilyn į pelkę, tuo daugiau dumblo. Dumblas, žinia, dažnai naudojamas gydymui, o įvertinę dalį mokslinių duomenų galime teigti, kad binauraliniai ritmai sėkmingiausiai yra panaudojami kaip terapijos įrankis. Jie, kaip ir vaistai, geriausiai veikia tada, jei yra pritaikyti konkrečiam žmogui, jo poreikiams, charakteriui ir amžiui. Duomenų, kad aptariamas audio fenomenas kenkia sveikatai , taip pat nėra, todėl, jei turite noro ir jaučiate, kad tai jums padės – klausykitės. Gal jau rytoj uždirbsite pirmąjį savo milijoną.

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: