Daugiau iliuzijos, o ne intelekto, arba Kas yra Sophia

Technologijos Daugiau iliuzijos, o ne intelekto, arba Kas yra So...

Kai pamačiau, kad garsioji robotė Sophia atvyksta į Lietuvą, o ją atvežanti įmonė pranešime skelbia „dirbtinio intelekto šedevras“ (kurį, žinoma, nepasidomėję susidėjo beveik visi lietuviški portalai...), nutariau, kad laikas pasikalbėti apie tai, iš kur atsiranda robotai. O labiausiai – humanoidė Sophia, kuri NĖRA dirbtinis intelektas (angl.: artificial intelligence, AI).

Apie Sophią sužinojau praėjusiais metais, kai ji pareiškė, kad „sunaikins žmoniją“ (žr. video). Tuomet ji kuriam laikui dingo iš viešosios erdvės.

Robotus labai mėgstu, stebiu jų progresą ir džiaugiuosi, kai rimtiems inžinieriams pavyksta sukonstruoti mandresnių egzempliorių. Ko nemėgstu – kai skleidžiama dezinformacija, kuri gąsdina visuomenę, prie ko prisideda ir Sophios kūrėjai.

Robotų 101

Dirbtinis intelektas, pagal apibrėžimą, yra bet koks dirbtinai sukurtas intelektas. Dirbtinis intelektas skiriasi nuo įprastų kompiuterinių algoritmų tuo, kad gali mokytis, todėl atlikdamas tą patį veiksmą gali elgtis kitaip priklausomai nuo prieš tai atliktų veiksmų. Dirbtinį intelektą, galbūt to nežinodami, išties naudojame kasdien – jo rasime paieškos, automatinio vertimo sistemose ir pan. Kalbant apie dirbtinį intelektą, dažnai naudojama sąvoka machine learning (lietuviškai siūloma versti į „kompiuterinis (sistemos) mokymasis“). Tai yra sritis, kuri apima metodų, mokančių kompiuterius „mąstyti“, kūrimą.

Robotas dar nebūtinai reiškia AI. Gali būti besmegenių robotų (pvz., nuotoliniu būdu valdomos robotinės rankos gamyklose), arba su šiokiomis tokiomis smegenimis – kai juose suprogramuotos komandos (kaip grupės „Compressorhead“ bosistas Bones), arba AI robotai.

Žiniasklaidoje vis daugiau žaidžiama AI terminu. Atrodo, reikalas jau toli pažengęs, tačiau taip nėra. Nesupraskite klaidingai, Elonas Muskas ir Stephenas Hawkingas yra teisūs, ragindami susimąstyti, kad galimai prisižaisime, jeigu nežaisime atsargiai. Dirbtinis intelektas, robotika yra labai rimti dalykai, todėl nenuostabu, kad šitie protai mus ragina imtis priemonių dabar, nes paskui gali būti per vėlu. Štai labai puikus interviu, kuriame paaiškinama, kodėl AI kelia pavojų.

Kalbant apie robotų išvaizdą, tyrimai Australijoje ir Italijoje parodė, kad žmonės pervertina robotų galimybes, ypač jeigu pastarieji atrodo žmogiškai. Toks projektavimas turbūt dažnai atsispindi straipsnių atraštėse ir baimėse, kad robotai užvaldys pasaulį. Taip pat iš dalies paaiškina pasaulio reakciją į Sophią.

2010 m. Didžiosios Britanijos ekspertai iš įvairių sričių suformulavo robotikos principus. Tą kadaise bandė padaryti ir Isaacas Asimovas. Jie labai aiškiai nurodo, kad robotų gamintojai negali mulkinti žmonių, o kiekvienas vartotojas, bet kada panorėjęs, gali lengvai prieiti prie informacijos, kaip veikia jo naudojamas robotas.

Sophia tų principų neatitiktų. Reikėtų pagirti „Hanson Robotics“, kad sugeba taip gerai užsidirbti. Bet, jeigu robotika klaidina visuomenę, o iš to kyla neracionalios baimės, gal visgi sveika būtų sustoti?

Meluoja, bet neraudonuoja

„Hanson Robotics“, be kita ko, užsidirba iš Saudo Arabijos princų. Valstybės, kurioje moterims buvo leista vairuoti rugsėjo mėnesį, o žydų tautybės žmonėms tik visai neseniai leista legaliai dirbti. Moteriškos lyties robotė tampa piliete? Kažkaip gana juokingai skamba, nenuostabu, kad pasirodė ir tokių netikrų naujienų.

Kompanija įkurta dizainerio, buvusio „Walt Disney“ darbuotojo Davido Hansono, kuris pramogų parkams kurdavo tikroviškai atrodančias skulptūras. Ir dabar jis kuria tikroviškas lėles, net jų puslapyje parašyta: „robotus, kurie atrodo visai kaip gyvi“.

Sophios kūrėjų atsakymas į klausimą, ar ji yra AI: „Sophia gal ir nėra tikras AI, bet ji yra meno kūrinys“. Jeigu labai norite, Sophią galima pavadinti nebent labai silpnu AI.

Vyriausiasis „Hanson Robotics“ mokslininkas Benas Goertzelis sutinka, kad toks klaidinimas yra nekūl, bet, anot jo, šis nesusipratimas turi savų pliusų: „Didžiąją dalį mano karjeros žmonės galvojo, kad viskas yra beviltiška, o AI niekada nepasieks žmogaus lygio (artificial general intelligence, AGI). Dabar pusė žmonių jau sutinka, kad tai pasiekiama. Mano nuomone, geriau pervertinti, negu nuvertinti“.

Nežinau, kaip jums, bet man toks atsakymas yra labai nekažką. Geriau tegu žmonės tiki melu, o ne realistiškai vertina situaciją? Geriau tegu jie bijo ir fantazuoja nesąmones, kol „Hanson Robotics“ kala dolerius? Pats B. Goertzelis pripažįsta, kad Sophia erzina robotikos ir AI ekspertus (tikrus, o ne kokį D. Hansoną), bet tai pateisina: „juk žmonėms patinka“.

Sophia nėra visai besmegenė lėlė, ji naudoja metodus, būdingus AI, – emocijų atpažinimas ir robotiniai judesiai, valdomi primityvių dirbtinių smegenų. Jos dialogai nėra nieko panašaus į tai, ką daro „DeepMind“ arba garsiausių pasaulio universitetų laboratorijos. Sophios pokalbiai generuojami panašiai, kaip kai kurių chatbotų: naudojant sprendimų medį – kai kažkas paklausia X, chatbotas atsako Y. Vadinasi, ji tiesiog reaguoja žodžių junginiais, parašytais tam tikriems raktažodžiams.

„Nei vieno iš šių metodų nepavadinčiau bendruoju dirbtiniu intelektu“, – priduria Sophios kūrėjas B. Goertzelis.

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: