Gastronautinė kelionė po mokslinės fantastikos filmus

Makaronai - kiečiausių ateities herojų maistas. Daniel Cuklev nuotrauka. Šaltinis: foodiesfeed.com

Fantastika Gastronautinė kelionė po mokslinės fantastikos ...

Dažniausiai mokslinės fantastikos filmai žiūrovus prikausto savo įspūdingais specialiaisiais efektais, kosmoso vaizdais ar vizijomis apie ateitį, tačiau tikri gurmanai visada atkreips dėmesį ir į tai, kuo gi maitinasi mėgiami ar nekenčiami tų filmų herojai.

Makaronai

Šliurpti filmuose: „Blade Runner“, „Battlestar Galactica“, „The Fifth Element“, „Cowboy Bebop“, „Almost Human“, „Prometheus“

Turbūt galėtumėte išvardinti ne vieną filmą, kuriame galima užčiupoti sinofuturizmo/techno-orientalizmo įtakas. Todėl visiškai nekeista, jog tokiuose mokslinės fantastikos filmuose dažnai pasitaikantis maistas yra makaronai. Manoma, jog makaronų madą 1982 m. pradėjo „Blade Runner“: čia makaronai – tiesiog neatskiriama 2019-ųjų Los Andželo dalis, o sekdami „Fiction Kitchen“ receptą, šių makaronų galėsite paskanauti jau 2018-aisiais. Beje, valgydami savo noodlus, nedarykite taip, kaip daro Decardas: lazdelių patrinti prieš valgant tikrai nereikia! Spėjama, jog būtent ši scena ir pagimdė keistą vakarietišką lazdelių trynimo įprotį.

Makaronus skanavo ne tik „Blade Runner“ Rickas Deckardas, bet ir daugiau kietų vyrukų iš mokslinės fantastikos ir veiksmo filmų, todėl neoficialiai makaronai laikomi svarbia kieto sci-fi įvaizdžio dalimi. Štai pirmoje TV serialo apie netolimos ateities policiją (drauge dirba žmogus ir androidas) „Almost Human“ serijoje taip pat šmėkšteli makaronai; 2004-aisiais perkurtame TV seriale „Battlestar Galactica“ makaronus šliurpia kosminio karo laivo kapitonas Williamas Adama, makaronus skraidančioje užkandinėje valgė ir taksistas Korben Dallas iš „The Fifth Element“.

Kapitonas Williamas Adama (Edward James Olmos) valgo makaronus seriale Battlestar Galactica (2004–2009)

Vabzdžiai, kirmėlės ir egzomėsa

Kramsnoti filmuose: „Snowpiercer“, „Star Trek“, „Galaxy Quest“, „Enemy Mine“, „Titan A.E“, „Babylon 5“, „Futurama“, „Dune“, „Stargate“

Nors valgyti vabzdžius – gan įprasta praktika nemažai daliai Žemės gyventojų, tačiau Lietuvoje (ir Vakarų kultūrose) toks maistas vis dar neįprastas. Todėl mokslinės fantastikos filmuose vabzdžiai taip pat tampa egzotiškais, keistais ir bjaurokais patiekalais. „Titan A. E.“ veiksmas prasideda Žemės sunaikinimu, o jį išgyvenę žmonės klajoja po visatą karts nuo karto užkąsdami vabzdžių ksenokavinėse. Svarbiausia, kad prie jų būtų ir kečupo!

Titan A. E. (2000)

Vabaliukų sashimi 2000-ųjų filme Titan A.E.

Apetito labai nepakelia ir mėgiamas klingonų maistas, kurį ne kartą matėme „Star Trek“ – gagh. Gagh – tai patiekalas, ruošiamas iš gyvates primenančių kirmėlių. Jos dažniausiai valgomos gyvos, kadangi didžiausią įspūdį valgantiesiems turėjo palikti ne jų skonis, o burnoje ir skrandyje jaučiamos konvulsijos.

Gagh

William Riker ragauja gagh (Star Trek: The Next Generation, 1987–1994)

Ir tai toli gražu ne viskas: nemažai rasių „Babylon 5“ visatoje mėgaujasi spoo – kirmėlėmis, milžiniškų smėlio kirmėlių išskyros valgomos „Dune“, o „Futurama“ populiariausias limonadas Slurm gaminamas iš kirmėlių kakučių! Kitas populiarus „Futurama“ užkandis – į gruzdintas krevetes panašūs popplers – savo skoniu pavergė daugybę Žemės gyventojų iki kol paaiškėjo, jog tai iš tiesų gyvi ir sąmoningi Omikronų rasės palikuonys.

Sintetinis maistas

Skanautas: „Star Trek“, „The Hitchhiker’s Guide to the Galaxy“, „The Fifth Element“, „Back to the Future“, „2001: A Space Odyssey“, „Firefly“, „Brazil“, „Alien“, „The Matrix“

Be jokių abejonių, kai filmuose vaizduojama ateitis, maistas juose taip pat pranoksta laiką. Turbūt žiūrėdami Gene Roddenberry utopines ateities vizijas, tapusias „Star Trek“, pasvajojame apie maisto replikatorius. Kas gali būti geriau ir paprasčiau: tiesiog pasakai norimo patiekalo ar gėrimo pavadinimą, ir per kelias akimirkas aparatas susintetina tavo pietus. Taigi valgantieji gali neskirti laiko maisto gaminimui ir išnaudoti jį prasmingesnei veiklai. O kol maisto replikatoriai dar neišrasti, „Star Trek“ valgytus patiekalus kol kas galite pasigaminti patys įprastu būdu.

Greitas – pačia tikriausia to žodžio prasme – greitas maistas vaizduojamas ir jau minėtame „The Fifth Element“. Filme alkanieji gali ne tik papietauti tiesiai prie lango prisišvartuojančiose užkandinėse, bet ir iš maisto piliulių pasigaminti pietus namuose. Viskas, ką reikia padaryti – sekti Leeloo žingsnius ir įdėti maisto piliulę kelioms sekundėms į mikrobangų krosnelę, ir – vualia – ištraukti puikų garuojantį keptą viščiuką. Skanaus!

Šiek tiek paprastesnis (ir jau prieinamas) išradimas ateities virtuvėje – filme „Back to the Future II“ ruošiamas dehidratuotas maistas. Gal vis dar atsimenate, kaip ponia McFly atidaro nedidelę pakuotę, įdeda mažytę picukę į lėkštę, kurią pašauna į rehidratorių ir iš jo ištraukią didžiulę „Pizza Hut“ picą?

Žinoma, kartais mokslinės fantastikos filmų maistas kiek paprastesnis, tačiau vis tiek keliantis nemenką įspūdį. Štai Stanley Kubricko šedevre „2001: A Space Oddysey“ matome daug maisto, labai daug maisto. Tiek daug, jog yra teigiančių, kad iš tiesų šis filmas ir yra apie… maistą. Kosmose pietaujantys ir užkandžiaujantys filmo herojai mėgaujasi įvairiausiu maistu: tiek futuristiškai (pagal 1968-ųjų standartus) atrodančiomis tyrelėmis, pateiktomis padėkle, tiek skystu maistu, siurbiamu pro šiaudelius (labai praktiška ten, kur neveikia gravitacinės jėgos), tiek sumuštiniais su kažkuo panašiu į vištieną.

Kita vertus, kartais maistas ir neatneša tokio didelio malonumo ir veikiau yra tik būtinųjų poreikių patenkinimas. 1985-ųjų metų filmo „Brazil“ restorano scenoje matome, kaip pietaujantys užsisako maisto iš meniu su paveiksliukais, tačiau ant stalo atkeliauja žalsvos spalvos masė su… tais pačiais paveiksliukais, vaizduojančiais užsakytą patiekalą.

Ne ką geriau atrodo ir kosminiame vesterne „Firefly“ Sąjungininkų vartojamas maistinis batonėlis, pagamintas iš aukščiausios rūšies maistinių medžiagų: baltymų, vitaminų ir net atsparumą ligoms didinančių papildų. Vienu tokiu batonėliu visa šeima gali prasimaitinti net visą mėnesį!

Visgi labiausiai bauginantis maistas mokslinėje fantastikoje yra tas, kuris pagamintas… iš žmonių. 1973 metų filme „Soylent Green“ Žemė susiduria su nemažai bėdų – per didele populiacija, tarša ir maisto trūkumu, todėl išrasta alternatyva – sintetinis maistas Soylent, kuris leidžia pamaitinti badaujančius. Viskas lyg ir būtų gerai, jei ne pagrindinis maistinių medžiagų šaltinis šiai įprasto maisto alternatyvai: „Soylent Green“ yra gaminamas iš žmonių. Panašūs siaubai vyksta ir filme „Cloud Atlas: 2144“ Neo Seulo restoranų darbuotojos taip pat yra perdirbamos į maisto produktus, kuriais pačios ir yra maitinamos.

Na, o pabaigai, kad neliktumėte šoko būsenoje ir susuktais viduriais, reikėtų prisiminti ir vieną virėją iš Talaksijos planetos mėnulio Rinakso, pažįstamą iš serialo „Star Trek: Voyager“. Taupant resursus ir ribojant maisto replikatorių naudojimą, Neelix buvo paskirtas laivo šefu ir stebino (arba kraupino) komandą savo kulinariniais šedevrais. Sekdami jo instrukcijas, šiandien galite papietauti kaip tikri Klingonai ir pasigaminti gagh su kraujo vynu (ar, jei esate jaunesnis/ė nei 20-ies, apsistoti ties džiovintų slyvų sultimis)!

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: