Vaikų paklausus kuo jie nori būti užaugę, išgirsime atsakymus, susijusius su jiems įspūdį palikusiais daiktais. Kai kurie nori būti ugniagesiais, nes kažkada pamatė pralekiančią sunkiasvorę mašiną su švyturėliais, pilotais, nes susižavėjo lėktuvo garsu ir galia. Aš norėjau būti astronautu, nes jie valgo skystą maistą iš tūbelės.
Pirmi gastronomijos žingsniai kosmose buvo itin atsargūs. Niekas nežinojo ar žmogus mikrogravitacijos sąlygomis sugebės valgyti ir ryti, todėl maistas, bei jo pakuotės buvo pasirinktos remiantis tolimų skrydžių karo lakūnų patirtimi.
Kadangi skrendant nebuvo galima nusiimti šalmo ir pirštinių, patogiausia valgymo pakuotė buvo metalinė išspaudžiama tūbelė. NASA inžinieriai bijojo erdvėje plaukiojančių maisto trupinių, kurie galėjo pažeisti prietaisus, todėl pirmosios amerikiečių kosmoso programos „Mercury“ metu astronautai valgė įvairias tyreles, taip pat vakuume džiovintus maisto gabaliukus, dengtus želatina.
Jautienos ir daržovių piurė, Smithsonian Air and Space Museum nuotr.
Meniu buvo sudarytas remiantis kariuomenės rekomendacijomis, o tarp galimų variantų buvo pateikta jautienos ir daržovių piurė, šokoladas bei obuolių pasta.
Tačiau astronautai nebuvo sužavėti šia itin paprasta virtuve – užkandžiai buvo blankaus skonio, todėl įsitikinus, kad mikrogravitacijos sąlygomis galima sėkmingai valgyti (ir gerti), maisto pasirinkimas buvo gerokai išplėstas. Beorėje erdvėje astronautai sunaudoja mažiau kalorijų, todėl „Gemini“ misijų metų, meniu buvo paruoštas iš 2500 kalorijų (vietoje standartinių 3000).
Įprastai patiekalai susidėdavo iš 51% angliavandenių, 32% riebalų ir 17% baltymų. „Dvynių“ misijos metu atsisakyta sunkių aliuminio tūbelių, taip pat pradėti naudoti vakume užšaldyti ir išdžiovinti produktai. Jie atkeliaudavo specialiose plastiko pakuotėse su nedideliu vožtuvu vandeniui, kurį astronautai išgaudavo iš skrydžio modulyje esančių vandenilio-deguonies kuro elementų.
Nors maistas būdavo šaltas, jo pasirinkimas pagausėjo: krevetės, vištiena, daržovės, skrudintos duonos trikampiai, obuolių sultys ir net pudingas. Johnas Youngas buvo pirmasis astronautas, į skrydį slapta pasiėmęs įprastą sumuštinį (tiesa, jo viso nesuvalgė dėl daugybės trupinių, pasklidusių po kabiną).
Maisto revuliocija kosmose prasidėjo su „Apollo“ programa. NASA šiai misijai pasirinko vakuume džiovintus produktus, tačiau skrydžio kabinoje atsirado šalto ir karšto vandens generatoriai. Astronautai ne tik valgė šiltus patiekalus, tačiau pirmą kartą galėjo naudotis šaukštu.
„Apollo 8“ skrydžio metu, Kalėdų vakarą, Frankas F. Bormanas, Jamesas A. Lovellas ir Williamas A. Andersas tęsdami amerikietišką tradiciją valgė kalakutą su spanguolių padažu. Pirmą kartą mityba buvo suasmeninta – kiekvienas astronautas turėdavo individualias maisto pakuotes konkrečiai misijos dienai. Padidėjo ir kalorijų kiekis – iki 2800 kCal.
Gastronomija kosmose dar labiau patobulėjo pradėjus naudoti kosmines stotis: „MIR“, „Skylab“ ir t. t. Gyventi kosmose tapo gerokai patogiau: amerikiečiai turėjo net atsikirą „valgomąjį“, kuriame galėjo valgyti mums įprastu būdu: naudojantis peiliu, šakute ir šaukštu. Stovint, specialios atramos kojoms neleisdavo „nuskristi“ nuo stalo, o žirklės (skirtos prakirpti pakuotėms) tapo privalomu ir įprastu įrankiu. Atsirado ir prabangos elementų: šaldytuvas ir šaldiklis, todėl meniu padidėjo net iki 72 skirtingų patiekalų.
Kitoje – kosmonautų (SSRS) stovykloje, maisto produktai buvo panašūs, tik skyrėsi savo pakuote. Populiariausias sprendimas buvo mums įprasta konservų dėžutė, tačiau nebuvo atsisakyta ir aliuminio tūbelių.
1973 metais prasidėjusios „Interkosmos“ programos metu Bulgarija gamino ir tiekė maisto produktus sovietų kosmoso programai, todėl meniu buvo praturtintas Balkanų virtuve: lutenica, sarma, jogurtu. Po legendinio „Soyuz-Apollo“ susijungimo 1975 metais, amerikiečiai pirmą kartą išbandė kitos šalies virtuvę: barščius, jautienos liežuvį, ikrus, „Rygos“ duoną.
Dabar tapo įprasta, kad kiekviena šalis, apsilankiusi Tarptautinėje kosminėje stotyje, propaguoja savo virtuvę. Japonai dažnai valgo klasikinius patiekalus: ryžius, suši, įvairius ramenus; italė Samantha Cristoforetti pirmą kartą istorijoje gėrė šviežiai paruoštą kavą; švedo pasirinkimas buvo džiovinta briediena (pirminis pasirinkimas buvo elniena, bet kadangi buvo Kalėdos, o stotyje viešėjo amerikiečiai... diplomatiškai buvo paprašyta mėsą pakeisti).
Įdomi korėjietės Yi So-Yeon istorija: 2008 metais ji pirmą kartą valgė ypatingą kimči. Šio patiekalo kosminę versiją P. Korėjos institutai kūrė keletą metų (biudžetas – daugiau nei 1 mln. JAV dolerių).
Kalbant apie įvairius gėrimus, mikrogravitacijoje išbandyti garsiausi amerikiečių prekiniai ženklai: Coca Cola ir Pepsi. Tiesa, jie buvo specialiai adaptuoti, nes angliarūgšte prisotinti gėrimai sukelia nepatogumus astronautų virškinimo traktui.
Natūralu, kad buvo išbandyti ir įvairūs alkoholiniai gėrimai. „Skylab“ misijos metu, astronautų prašymu į stotį buvo atgabentas Cheresas, tačiau vėliau NASA sugriežtino savo poziciją ir (bent jau oficialiai) alkoholio vartoti neleido.
Žinoma, kad kitoje – kosmonautų – stovykloje, šis žingsnis buvo nesuprastas. Dirbantys „Mir“ stotyje, visada turėdavo ir brendžio, ir likerio. Aleksandro Lazutkino žodžiais: „Kaip galima naujus metus sutikti be taurės šampano?“.
Pabaigai ČIA siūlau pasižiūrėti stebėtinai pozityvų pasakojimą apie japonišką virtuvę kosmose. Skanaus!