Carlas Saganas sakė, kad yra du būdai, kaip galime žiūrėti į žvaigždes: bandyti suprasti, kas jos yra iš tikrųjų, arba pritempinėti prie to, kas norėtume, kad jos būtų.
Astronomija yra mokslas apie kosmosą, astronomai – mokslininkai, kurie žino, kad žvaigždės per toli tam, kad galėtų daryti kokią nors įtaką kasdieniam žmogaus gyvenimui. Astrologija yra visai kas kita. Astrologai teigia, kad žvaigždės, planetos ir šiaip visas kosmosas veikia žmogaus charakterį. Ar netgi gali padėti numatyti ateitį. Deja, tai – ne mokslas, o įrodymų minėtiems teiginiams nėra.
Pseudomokslu buvo ne visada
Senovės astronomai, dar net neturėdami supratimo, kokio dydžio yra Visata, kad Žemė nėra jos centras, pastebėjo: tos pačios žvaigždės danguje matosi maždaug mėnesį per metus. Pradėta tikėti, kad tai – kažkuo ypatingi simboliai. Taip turbūt buvo bandyta paaiškinti, ko tuo metu dar negalėjo padaryti mokslas.
Babiloniečiai prieš maždaug 3 tūkst. metų suskirstė žvaigždes, netoli kurių metams bėgant praeina Saulė, į 12 zodiako ženklų (principą žr. 1 pav.). Kadangi tuo metu jie jau turėjo 12 mėnesių kalendorių, padarytą pagal Mėnulio fazes, kiekvienam mėnesiui teko po vieną zodiako ženklą.
Tačiau 3 tūkst. metų yra gana ilgas laiko tarpas. Dangus, kokį matė babiloniečiai, skiriasi nuo to, kokį matome šiandien. Pavyzdžiui, tada nuo liepos 23 iki rugpjūčio 22 d. buvo Liūto mėnuo. Dabar rugpjūčio 4 d. gimęs žmogus būtų ne Liūtas, o Vėžys. O per pavasario lygiadienį dabar Saulė yra ne Avino, o Žuvies žvaigždyne. Pasikeitė visų zodiako ženklų laikotarpis metuose, tačiau net ir astrologai vis dar laikosi to senojo suskirstymo. Kodėl? Turbūt reikėtų paklausti jų pačių.
Pirmieji astrologai buvo labai svarbūs valdymo aparate. Suuodę jų įtaką visuomenėje, karaliai ir imperatoriai astrologus įdarbindavo tam, kad vienaip ar kitaip pasitarnautų režimams. Aišku, jeigu spėjimai nepasitvirtindavo, astrologai būdavo pasiunčiami myriop. Taigi astrologija pamažu tapo manipuliacijos ir propagandos įrankiu.
Tik tada, kai mokslas ėmė atskleisti vis daugiau kosmoso paslapčių, astronomija pradėjo tolti nuo mitais apipintos astrologijos. Nieko asmeniško – tiesiog naujos mokslo žinios nebederėjo su astrologijos mitais.
Už astrologijos ir astronomijos atskyrimą turėtume dėkoti Johannesui Kepleriui (XVI pab.–XVII pr. a.), kuris demistifikavo kosmosą, atradęs, kad planetų elgesį reguliuoja ne dieviškos, o fizikos jėgos. Jis, anot C. Sagano, buvo pirmasis astrofizikas ir paskutinis astrologas moksle. Taigi visas intelektinis mokslinis astrologijos pagrindas buvo sugriautas prieš kelis šimtus metų, po to liko tik mitai.
Kuo žemesnis IQ – tuo didesnė meilė horoskopams
Astrologija – milijoninį pelną kasmet atnešantis verslas. Galima rasti pačių astrologų įkurtų įstaigų, pasivadinusių universitetais, arba online kursų. Šiaip, ypatingų sugebėjimų astrologams nereikia – galima parsisiųsti programas, kurios sugeneruos pranašystes.
„Mane neramina, kai suaugusieji sako: paskaityk mano horoskopą, pasakyk, ar rytoj rasiu pinigų. Taip kalba suaugę, o ne vaikai“, – yra sakęs Neilas DeGrasse Tysonas. Kodėl, nepaisant visų argumentų ir įrodymų, vis dar yra tikinčių horoskopais?
Žmonės visada mėgo astrologiją. Ji tarsi įrodė ypatingą žmonijos ryšį su Visata. Ir gyventi turbūt buvo lengviau: jeigu viskas priklauso nuo ženklų danguje, jeigu lemties pakeisti neįmanoma, kam apskritai stengtis? Be to, skaitydami horoskopus, žmonės išsirenka tai, kas jiems labiausiai tinka, o neatitikimų tarsi nepastebi. Taip kartais jie gali įtikinti save, kad astrologinė prognozė skirta jiems asmeniškai.
Be to, įrodyta, kuo mažesnis žmogaus intelektas, tuo jis labiau pasikliauja horoskopais, laikydamas astrologiją moksline disciplina.
Wikihow.com netgi siūlo, kaip elgtis tiems, kurių aplinkoje vis dar yra žmonių, tikinčių horoskopais ir astrologija.
Beat that, astrologai.