Ką „Žvaigždžių kelias“ gali papasakoti apie JAV ir pasaulio istoriją

Fantastika Ką „Žvaigždžių kelias“ gali papasakoti ap...

Kai kuriems prisiminimai apie istorijos mokymąsi mokyklose veikiausiai ir iki šiol kelia košmarus. O jeigu į žinių apie pasaulio istoriją gavimą pažiūrėsime kiek kitaip? Juk veikiausiai jau nieko nebestebina siūlymai mokytis apie įvairius procesus ar lavinti motoriką kompiuterinių žaidimų pagalba. Be to, STEM mokslų atstovai ne vieną dešimtmetį įkvėpimo semiasi iš technologijų, kurios veikė tik mokslinėje fantastikoje. Galbūt tai veiktų ir su humanitariniais mokslais?

1966 m. rugsėjo 8 d. buvo parodyta pirmoji „Žvaigždžių kelio“ (Star Trek) serija, o rugsėjo 24 d. „Žvaigždžių kelio“ franšizė į pasaulį paleidžia naują TV serialą – „Žvaigždžių kelias: Atradimas“. Per daugiau nei penkias dešimtis metų „Žvaigždžių kelias“ paliko gilius pėdsakus ne tik mokslinės fantastikos fanų bendruomenėje ar popkultūroje, bet ir moksle: nagrinėjamos galimybės sukonstruoti erdvę iškreipiančius variklius ar kuriamos medicininės diagnostikos technologijos.

 „Žvaigždžių kelyje“ – ir Prahos pavasaris, ir studentų riaušės Paryžiuje

Tačiau iš „Žvaigždžių kelio“ galima pasimokyti ir apie tokius dalykus kaip… pasaulio istorija. Jei bent kiek domitės istorija, žiūrėdami „Žvaigždžių kelią“ veikiausiai galėjote nesunkiai atsekti vaizduojamas to meto politines aktualijas. O jei ne, tuomet taip pat puikiai, kaip „Žvaigždžių karus“ jauni JAV dėstytojai pateikia kaip nuostabų pavyzdį paskaitose apie imperializmą, taip ir „Žvaigždžių kelią“ galima panaudoti kaip neblogą priemonę susipažinti su XX a. septintojo–dešimtojo dešimtmečio įvykiais. Juk septintojo dešimtmečio pabaiga tiesiog sprogte sprogo nuo svarbių įvykių: 1968-aisiais nutiko Prahos pavasaris, studentų riaušės Paryžiuje, o tų pačių metų balandžio 4 d. buvo nužudytas JAV pilietinių teisių judėjimo lyderis Martinas Lutheris Kingas.

Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimas gimė dar 1958 m; jo pagrindiniais siekiais buvo rasinės segregacijos ir diskriminacijos panaikinimas. JAV pilietinių teisių aktas, uždraudęs diskriminaciją dėl rasės, odos spalvos, tikėjimo, lyties ar tautybės, buvo priimtas 1964-aisiais, tačiau žinia, jokių staigių pokyčių tai neatnešė, o rasizmo apraiškos Jungtinėse Valstijose vis dar gajos ir šiandien.

1966-aisiais televizijoje imtas rodyti „Žvaigždžių kelias“ (dabar žinomas kaip Star Trek: The Original Series; toliau – TOS) iš karto padarė gan aiškų politinį pareiškimą, į USS Enterprise komandą įtraukęs afroamerikietės aktorės Nichelle Nichols vaidintą leitenantę Uhurą; ji buvo viena pirmųjų JAV televizijoje rodytų afroamerikiečių moterų, kuri užėmė aukštas ir atsakingas pareigas. Kuomet N. Nichols svarstė palikti serialą, ją nuo tokio žingsnio atkalbinėjo net pats M. L. Kingas, įžvelgęs Uhuros personažo reikšmę populiariojoje kultūroje ir JAV visuomenėje. Plačiau nepasakojant apie N. Nichols darbą su NASA ir jos sukurto vaidmens įtaką serialą žiūrėjusioms jaunoms aforamerikietėms mergaitėms, pažvelgsime į kelias „Žvaigdžių kelio“ serijas, padedančias suprasti rasizmą septintojo dešimtmečio JAV.

Stipri pozicija prieš rasizmą

1968 m. lapkričio 22 d. transliuota „Žvaigždžių kelio“ serija „Plato’s stepchildren“ („Platono įvaikiai“), kuri tapo plačiai žinoma dėl to, jog jos metu buvo parodytas vienas pirmųjų bučinių JAV nacionalinėje televizijoje tarp baltaodžio ir juodaodės. Nors bučinys ir buvo priverstinis (herojus pasibuočiuoti privertė psichokinetinių gebėjimų turėjusi ateivių rasė), tačiau jis vis tiek supurtė tiek „Star Trek“ filmavimo aikštelę, tiek ir visą jį stebėjusią šalį: juk dalyje valstijų tarprasinės santuokos buvo nelegalios net iki 1967-ųjų vasaros!

Rasizmo temą plėtojo ir 1969 m. sausio 10 d. parodyta serija „Lai tai būna jūsų paskutinis mūšio laukas“ (orig. Let that be your last battlefield), kuri pasakojo apie nuožmų karą tarp dviejų Čerono planetoje gyvenusių rasių grupių (vienos jų kairė veido pusė balta, dešinė juoda, kitos – kairė veido pusė juoda, o dešinė – balta).

Mėgindamas išvengti visiško planetos susinaikinimo, Spockas laive buvusiems planetos atstovams papasakojo apie Vulkano istoriją bei priėjo išvadą, jog „Pokyčiai yra esminis visos egzistencijos procesas“ (orig. Change is the essential process of all existence). Nors Čerono planetos išgelbėti nepavyko, tačiau galime spėti, jog Spocko balsu „Žvaigždžių kelio“ kūrėjas Gene Roddenberry mėgino kreiptis ir į rasinių neramumų apimtą to meto JAV.

Aptarė ir šeimos planavimą

Dar viena aktuali septintojo dešimtmečio tema, kurią užkabino „Star Trek“ – kontracepcija ir šeimos planavimas. Veikiausiai tą paskatino JAV vykusi seksualinė revoliucija bei 1968 m. liepos 25-ąją popiežiaus Pauliaus VI paskelbta enciklika „Humanae vitae“, kurioje daugelis populiarių kontracepcijos priemonių įvardintos nepriimtinomis. 1969 m. sausio 17-ąją transliuota „Žvaigždžių kelio“ serija „Gedeono ženklas“ (orig. The mark of Gideon).

Joje Enterprise komanda mėgino padėti Gedeono planetai, kentėjusiai nuo gerokai per didelio gyventojų skaičiaus. Į planetą atvykęs kapitonas Kirkas iš karto ėmė domėtis, kodėl jos gyventojai nenaudojo kontracepcijos priemonių, tačiau kaip paaiškino Gedeono lyderis, sterilizacija buvo neįmanoma, kadangi Gedeono gyventojų kūnai gebėjo atsiauginti prarastus organus, o be to, Gedeono kultūra laikė gyvybės sukūrimą šventu. Taigi čia galima įžvelgti aiškią nuorodą į minėtąją encikliką bei netiesioginę kritiką tuometinei Bažnyčios politikai.

Vokietijoje uždrausta serija

Žinoma, niekada neišsenkanti diskusijų apie istoriją ir politiką tema yra nacizmas bei holokaustas. Šie motyvai taip pat dažnai sutinkami ir „Žvaigždžių kelio“ serialuose. 1968 m. vasario 16-ąją pasirodė TOS serija, pavadinimu „Galios modeliai“ (orig. Patterns of Force). Jos siužetas sukosi apie pradingusį istoriką, kuris, tyrinėdamas Ekozo planetą, nesilaikė Pagrindinės direktyvos, paveikė planetos vystymąsi ir pakreipė jį panašia linkme kaip nacistinę Vokietiją, pats tapdamas Ekozo idėjiniu lyderiu.

Visai taip pat kaip ir liūdnoje XX-ojo amžiaus Žemės istorijoje, taip ir šioje serijoje ekoziečiai turėjo savo galutinį tikslą – išnaikinti jų planetoje apsigyvenusius atvykėlius iš gretimos Zeono planetos (matyt toks pavadinimas pasirinktas neatsitiktinai – juk skamba beveik kaip Sionas!). Beje, dėl nacistinių uniformų vaizdavimo, ši „Žvaigždžių kelio“ serija buvo ilgą laiką draudžiama Voketijoje.

Užuominų apie Antrąjį pasaulinį karą galima aptikti ne tik atskirose serijose bet ir visame seriale „Star Trek: Deep Space Nine“ (1993–1999). Jo veiksmas sukosi kosminėje stotyje, esančioje greta Beidžoro planetos, kuri ilgą laiką buvo okupuota Kardasianų. Beidžorai (kurie, beje, išsiskiria ir savo religingumu) turėjo dirbti sunkų, pavojingą darbą privalomojo darbo stovyklose, todėl Kardašianų pareigūnai kaltinti okupacijos metu vykdytais karo nusikaltimais bei nusikaltimais prieš žmoniją.

1998 m. „Star Trek: Voyager“ parodytas dviejų dalių epizodas „Žudymo žaidimas“ (orig. The killing game), kuriame pasakota apie medžiotojų rasę (Hirogen), įkalinusią laivo komandą milžiniškoje holodeck’o simuliacijoje – Antrojo pasaulinio karo laikų nedideliame Prancūzijos miestelyje. Taip „Žvaigždžių kelias“ leidžia šiek tiek susipažinti su rezistenciniu judėjimu bei okupuotų šalių gyventojų kasdienybe. Naciai niekur nepabėgo ir vėlesniame franšizės seriale „Žvaigždžių kelias: Enterprise“ (2001–2005).

Čia dvejų dalių epizode „Audros frontas“ (orig. Storm Front) laivo komanda pateko į praeities Žemę, kur dėl vykstančio Laiko juostos šaltojo karo (orig. Temporal cold war) istorija buvo pakeista: Antrąjį pasaulinį karą laimėjo naciai, padedami Na'kuhl rasės, teikusios jiems pažangią karinę technologiją. Aišku, galime tik džiaugtis, jog karas realybėje baigėsi kitaip, kadangi seriale vaizduota nacių pajėgų užimta JAV tikrai neatrodė smagiai…

Rugsėjo 11-oji ir Irakas

Šiame tūkstantmetyje pasirodžiusios „Žvaigdžių kelio“ serijos tradicijos įpinti istorinius įvykius į siužetą taip pat neatsisakė. Jau minėtame „Žvaigždžių kelias: Enterprise“ galima įskaityti 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktus JAV bei tų pačių metų spalio 7-ąją pradėtą karinę invaziją į Afganistaną bei 2003 metų invaziją į Iraką dėl ten neva laikomų masinio naikinimo ginklų.

Trečias šio Star Trek’o sezonas tarsi skirtas apmąstyti šiuos įvykius atkartojant panašią istoriją, tik gerokai platesniu mastu: siužetas rutuliojosi apie Xindi rasę, kuri į Žemę paleido dar tik bandomą ginklą – atakuojantį zondą, pražudžiusį apie 7 mln. Žemės gyventojų. Tokį Xindi veiksmą lėmė tai, jog juos pasiekė įspėjimas iš ateities: Xindi civilizacija bus sunaikinta žemiečių. Todėl Xindi nutarė imtis prevencinių priemonių – smogti pirmi ir sunaikinti žmoniją, apsaugodami save nuo niūrios ateities. Ar į nieką nepanašu?..

Kas be ko, visa tai – tik keli pavyzdžiai, kaip „Žvaigždžių kelias“ gali padėti susipažinti su svarbiausiais paskutiniojo šimtmečio įvykiais. Beveik nekyla abejonių, jog žmonijos istorija bus įpinama ir į naujausiojo „Žvaigždių kelias: Atradimas“ (orig. Star Trek: Discovery) epizodus.

Kaip? Sužinosime jau visai netrukus!

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: