Branduolinis sprogimas

Šaltojo karo metu sukurta šimtai atominių ir vandenilinių ginklų, o dabar pasaulyje jų yra tūkstančiai. Tokiam branduolinių ginklų kiekiui pagaminti reikėjo gausybės testų atvirame ore – taip didžiuliai radioaktyvių dalelių kiekiai pasklido stratosferoje. Būtent dėl šios priežasties Pirmojo pasaulinio karo vokiečių kariniai laivai, tiksliau – jų dalys, pateko į Mėnulį.

Sudarius paliaubas 1918 metų lakričio 11 dieną, baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Imperinis Vokietijos laivynas pasidavė ir nuleido inkarus Scapa Flow įlankoje, Škotijoje. Tačiau sąjungininkai ilgai nesutarė, koks turėtų būti tolimesnis laivyno likimas. Po kelių mėnesių įtempto laukimo, Vokiečių admirolas Ludwigas von Reuteris, baimindamasis, kad laivynas atiteks britams, įsakė jį paskandinti. Iš 72 didžiosios flotilės laivų buvo paskandinti 52, kitus britai dar spėjo išsaugoti ir nutempti į krantą.

Vokiečių laivynas įplaukia į Scapa Flow įlanką 1918 m. (Public Domain)

Scapa Flow nėra labai gili įlanka, tad šimtai tūkstančių tonų kokybiško plieno atgulė dugne vos kelių ar keliolikos metrų gylyje po vandeniu. Trečiajame dešimtmetyje dalis laivyno buvo iškelta į paviršių. Prasidėjus atominiam amžiui, likusieji skenduoliai įgavo visai naują vertę, nes tapo švaraus, radionuklidais neužteršto plieno šaltiniu.

Skęstantis Derfflinger kreiseris (Public Domain)

Gaminant plieną, sunaudojama daug oro, tad visas plienas, pagamintas po Hirosimos bombardavimo, yra šiek tiek radioaktyvus dėl atvirame ore atliktų branduolinių ginklų testų bei sprogimų. Iki šios dienos trys karo laivai ir keturi lengvieji kreiseriai iš kadaise galingo kaizerio laivyno guli Scapa Flow dugne bei traukia narus. Nėra prasmės laivyno metalo naudoti įprastinėms reikmėms – daug pigiau naudoti naują plieną, tačiau ypatingais atvejais, pavyzdžiui, ypač jautriems radiaciją matuojantiems įrenginiams, naudojamiems kosminiuose erdvėlaiviuose, toks prieš-Hirosiminis plienas yra nepamainomas.

Įranga, kurią „Apollo“ misijų astronautai paliko Mėnulyje, taip pat įvairūs palydovai, tokie kaip į Jupiterį paleistas „Galileo“ ir netgi „Pioneer“, šiuo metu skrendantis Saulės sistemos pakraščiuose toli už Plutono orbitos, – visi jie nešasi kaizerio laivyno plieno likučius, iškeltus iš Scapa Flow įlankos.

Apollo misija (NASA. Public Domain)

Šaltiniai:
David Bodanis. E=mc2: A Biography of the World's Most Famous Equation