Kaip žmonės įsivaizdavo ateivius (II): reptiloidai iš Drakono Alfos

Mike Nudelman/Business Insider

Fantastika Kaip žmonės įsivaizdavo ateivius (II): reptiloi...

Neseniai buvo Visų šventųjų dienos išvakarės – Helovynas, pabaisų ir visokių kitokių šiurpą ir siaubą keliančių dalykų diena, diena kai vaikai (o kartais – ir vyresnio amžiaus, bet širdyje vis tiek vaikai) apsirengia kostiumais, užsimaukšlina raganų, vaiduoklių ar kokio nors populiaraus „siaubiako“ personažo kaukes ir trukdo padoriems piliečiams ramiai ilsėtis, skambinėdami į duris ir reikalaudami skanumynų. Bet šie saldumynų maniakai ne vieninteliai kaukėti tarp mūsų – arba bent jau taip mano buvęs futbolininkas ir politikas, o dabar – reptiloidų sąmokslo teorijos platintojas Numero Uno Davidas Icke`as. Jūs tikrai esate šią sąmokslo teoriją kažkur jau girdėję – pasak Icke`o, žmonija nėra savo likimo šeimininkė, bet pavergta rūšis, kurią slapta valdo pavidalą keičiančių ir kraują geriančių driežažmogių padermė. Tad jeigu jus paliko antra pusė ar augintinis, nuleido padangą ar nesiseka žaisti kompiuterinių žaidimų, jau žinote, ką reikia kaltinti.

Davidas Icke. Šalt - wikimedia commons

Davido Icke`o siūloma pasaulio istorijos versija primena tikrą mokslinės fantastikos odisėją, tik imk ir statyk filmų trilogiją, tačiau pats autorius ir jo pasekėjai mano, kad tai – tikra tiesa. Pasak Icke`o, žmoniją slapta valdo pusiau žmonių, pusiau reptiloidų padermė, kurią jis vadina Babilono brolija (jis juos taip pat tapatina su garsiąja sąmokslininkų šutve Iluminatais). Šių biologiniai pradininkai – reptiloidai iš Drakono žvaigždyno, gyvenantys giliai Žemės gelmėse. Pasak Icke`o, senovės babiloniečiai garbino šiuos padarus ir laikė juos dievais Anunakiais, o senovės žydai juos laikė puolusiais angelais – stebėtojais, arba gregori (tai, kad Enocho knygos, kurioje šie puolę angelai aprašyti, seniausios dalys sukurptos tik 300 metais prieš Kristų, o naujausios – pirmame amžiuje po, driežažmogiams nesutrukdė. Jie ir laiku keliauti gali).

Šie reptiloidai į Žemę atvyko monoatominio aukso (neegzistuojančio dalyko – tik dujos gali būti monoatominės), kuris leidžia jiems super greitai mąstyti, keliauti tarp dimensijų ir įgyti žmogaus pavidalą. Tai yra labai naudinga, kai savo tikrojoje formoje atrodai kaip potencialus Chanel rankinukas ir pora aulinių batų. Icke`as nėra vienintelis žmogus, tikintis reptiloidais – kiti juos net buvo susitikę, ir ne bet kur, bet skraidančių lėkščių viduje. Pvz., policininką Herbertą Schirmerį mandagiai pavėžino pora ufonautų driežų akimis ir driežiška išvaizda: deja, nepranešta, ar po pasiskraidymo jie grįžo atgal į žvaigždes, ar pasiliko Žemėje šniokšti „monoatominio aukso“. Reptiloidai trukdė žmonėms ir Pietų Karolinoje – ten tikima padaru vadinamu „žmogumi-driežu“ (Lizard man), kuris kartais užsipuola paauglius ir gainiojasi jų mašinas.

Drakono žvaigždynas. Šalt. - Wikimedia Commons

Jei jums įdomu, kas galėjo sukelti tokius savitus ateivių įvaizdžius, tuomet turiu jums gerą žinią – mes turime net keletą atsakymų, ir visi jie susiję su fantastika. Pavyzdžiui, garsus sąmokslų teorijų tyrinėtojas Michaelas Barkunas reptiloidų įvaizdį sieja su Konano Barbaro autoriumi ir jau seniau Techo aprašyto siaubo rašytojo Howardo Phillipso Lovecrafto draugu Robertu Howardu. Howardo kūryboje mes aptinkame paslaptinguosius Valusianus. Pirmą kartą pasirodę Howardo apsakyme „The Shadow Kingdom“ („Šešėlių karalystė“), Valusianai yra gyvatžmogių rūšis, kuri senų senovėje, Paleozojaus eroje valdė beveik visą pasaulį, bet jų imperija sugriuvo beveik tuo pat metu, kai pasirodė pirmieji dinozaurai.

Kullo užkariautojo komiksas. Šalt. - comicvine.com

Žymiai vėliau, Atlantidos imperatoriaus Kullo valdymo metu (maždaug prieš 20 000 metų), jie vėl bandė užvaldyti pasaulį. Šie gyvatžmogiai buvo galingi burtininkai ir alchemikai, ir Howardo istorijose naudojo savo magiškas galias tam, kad inflitruotų žmonių karalystes, pakeistų monarchus, ir darytų visokius kitokius niekšingus dalykus. Tačiau jiems nepavyko – imperatorius Kullas išsiaiškino apie jų niekšiškus planus ir juos sunaikino. Iš Howardo istorijų gyvatžmogiai persikėlė ir kitur – apie juos rašė Lovecrafto pėdomis sekantys siaubo rašytojai, prieš juos animaciniame filmuke kovėsi Konanas, net Žmogus-voras kartą susitiko gyvatžmogius. Galiausiai 1940 Maurice`as Dorealis parašė, esą Gobio dykumoje buvo atrasti gyvatžmogių palaikai.

Kitas šaltinis, galėjęs įkvėpti reptilodų idėją – mokslinės fantastikos serialas „V“. Šiame 1984 metais sukurtame seriale į Žemę atvyksta žmogiškas maskuotes dėvintys reptiloidai. Šie ateiviai gyvena karinėje diktatūroje ir mėgsta valgyti gyvą mėsą (pvz., peles) – kitais žodžiais, tipiniai blogiukai. Bet jie nėra paprasti blogiukai – jie blogiukai sąmokslininkai. Šie ateiviai apsimeta draugiškais, bet slapta siekia pavergti žmoniją – paralelės su Icke`o žmonėmis-driežais-iliuminatais akivaizdžios. Serialas buvo pakankamai populiarus – toks populiarus, kad 2009 ABC pradėjo rodyti „rebootą“ pavadinimu „V: 2009 serijos“.

Ar Davidą Icke`ą ir kitus reptiloidų priešus įkvėpė knygos ir serialai? Mes niekada nesužinosime, bet tikriausiai taip. Net labai tikriausiai taip. O kol kas... laukite tęsinio, ir prisiminkite, jog tiesa slypi kažkur anapus televizoriaus ekrano...

Šaltiniai: 

Michael Barkun, Culture of Conspiracy: apocalyptic visions in contemporary America, University of Califonia Press, 2009

Robert Howard, Shadow Kingdom, in http://gutenberg.net.au/ebooks06/0603491.txt

V, in https://en.wikipedia.org/wiki/V_(TV_series)

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: