Karalienės, robotai ir burtai: ką įdomaus tyrė ekonomistai 2017-aisiais?

Mokslas Karalienės, robotai ir burtai: ką įdomaus tyrė...

Kaip kitados sakė politikos ir ekonomikos korifėjai, ekonomika turi būti ekonomiška ir generuojanti. Tačiau kas yra ekonomiška? Ekonomistai jau ilgą laiką tyrinėja dalykus, kurių iš pirmo žvilgsnio su ekonomika nesietume. Nors, kalbant apie ją, dažnai akyse atsiranda grafikai, akcijų biržos, finansų srautai, o galvoje sukasi mintys apie paskolas ir palūkanas, ji padeda atsakyti ir į daug įdomesnius klausimus. Kodėl ordalijos ilgą laiką veikė kaip teisės dalis Viduramžių Europoje? Kuo svarbūs vardai? Kodėl vienose šalyse Viduramžiais dominavo ilgasis lankas, o kitose labiau mėgta šaudyti arbaletu?

Nemažai ekonomistų analizuoja tokius ir panašius klausimus, tad siūlau apžvelgti įdomesnius šių metų tyrimus, paskelbtus JAV Nacionalinio ekonominių tyrimų biuro (National Bureau of Economic Research, toliau – NETB). Jis kiekvieną savaitę išleidžia keliolika „darbinių“ mokslinių straipsnių versijų. Nors jos dar ir nėra įvertintos recenzentų, tačiau būtent tokiu formatu vyksta aktualiausios mokslinės diskusijos. Kaip rašo Nobelio premijos laureatas Paulas Krugmanas, „jau dešimtmečius straipsniai žurnaluose tėra kapinynas. Jie padeda validuoti tyrimus ir atitikti institucijų reikalavimus pareigybėms, tačiau gyva diskusija žurnaluose nevyksta.“

Taigi NETB darbiniai straipsniai leidžia sužinoti, kuo šiandien gyvena ekonomistai ir kokie neįprasti klausimai juos domino šiemet. Ir tai toli gražu ne tik darbo rinkos, akcijų biržos ar finansų srautai. Tai ir karai, politika, technologijos, prietarai ir daug kitų sričių.

Karai ir politika

Gerai žinoma demokratinės taikos teorija teigia, kad demokratinės šalys tarpusavyje nekariauja. Tokiuose konfliktuose būtinai dalyvauja ir autoritarinės šalys. Tačiau iš kur atsiranda pačios demokratijos? Teorijų netrūksta, o štai vienas naujas tyrimas rodo, kad dažniausiai kaltos klaidos. Kitaip tariant, dažniausiai diktatoriai, bandydami išsaugoti savo režimą, tiesiog susimauna. Danielius Treismanas nustatė, kad taip nutinka maždaug du iš trijų kartų. Kodėl? Diktatoriai linkę pervertinti savo galimybes, kas būdinga visiems žmonėms. Tačiau politinė galia tokius įsitikinimus tik dar labiau sustiprina. O kai apie save per gerai galvoji, pasipila klaidos. Diktatorius nuo demokratinių vyriausybių skiria tai, kad jie nežino tikrosios situacijos ir atsiriboja nuo netinkamų teiginių. Taip prarandama svarbi situacija apie realią padėtį šalyje. Tad pagrindinė diktatorių problema – patikimos informacijos trūkumas. Pagal autoriaus skaičiavimus, be kitų demokratizacijos priežasčių, bent 39 kartus diktatoriai apsiskaičiavo vertindami, kokį palaikymą jie turi, 31 kartą nesėkmingai bandė įgyvendinti nedideles reformas, siekdami sustiprinti režimą, 12 kartų persistengė su represijomis.

Apsiskaičiavę diktatoriai Wojciechas Witoldas Jaruzelskis ir Nicolae'us Ceaușescu. Nuotrauka priklauso Rumunijos Nacionaliniam istorijos muziejui.

Kitame tekste nagrinėjamas klimato kaitos poveikis konfliktams. Analizė apima Europą, Šiaurės Afriką ir Artimuosius Rytus 1400–1900 m. Pasirodo, klimato atvėsimo laikotarpiais konfliktai gerokai paaštrėdavo. Kas turbūt nestebina, mat sumažėjus maisto išaugdavo poreikis jo pasiimti iš kitų. Šais laikas dėl technologinės pažangos maisto stygių įveikti lengviau, tačiau stipri klimato kaita reikšmingai veikia ekonomines veiklas. Klimatas, beje, taip pat veikia ir žmogiškąjį kapitalą: pavyzdžiui, aukštesnė nei 26°C temperatūra mažina matematinius gebėjimus. Tiesa, ilguoju laikotarpiu reikšmingo poveikio nustatyti nepavyko.

Dar viename NETB straipsnyje nagrinėjama, kokią įtaką karams 14801913 m. turėjo moterų valdymas. Viso imtis padengia 18 politijų ir 193 valdymo laikotarpius. 18 proc. iš šių laikotarpių valdė karalienės. Paaiškėjo, kad, joms valdant, tikimybė, kad šalis įsitrauks į karą, yra 27 proc. didesnė.

Galimos to priežastys yra dvi. Pirma, dėl dominuojančių normų šalis, valdomas moterų, kaimynai laikė silpnesnėmis, todėl būdavo labiau linkę jas užpulti. Antra, karalienių valdomos šalys turėjo didesnius pajėgumus (dėl patogumo sudaryti karines sąjungas ir vyro-žmonos dvivaldystės), todėl jos buvo labiau linkusios pradėti karus. Rezultatai rodo, kad susituokusių monarchų atveju karalienės buvo labiau linkusios pulti kitas politijas ir aktyviai bendradarbiauti su sąjungininkais. Tačiau, kuomet antrosios pusės valstybėje nebūdavo, karalienes užpuldavo dažniau nei karalius. Alternatyvios hipotezės (pavyzdžiui, kad karalienės būdavo linkusios pradėti konfliktus, norėdamos pasiųsti žinutę kaimynams apie savo karinę galią) taip pat patikrintos, bet atmestos.

Ne kartą kariavusi karalienė Elžbieta I. Fone matyti sutriuškintas ispanų karinis laivynas. Šaltinis: Wikipedia.

Technologijos ir inovacijos

Ar vaikas taps išradėju iš dalies priklauso nuo jo intelekto koeficiento, šeimos ryšių ir tėvų pajamų. Bent taip rašoma dar viename NETB straipsnyje. Intelekto koeficientas tikimybę ką nors išrasti veikia tiek tiesiogiai, tiek per įgyjamą išsilavinimą. Kalbant apie šeimos ryšius, skyrybos sumažina tikimybę, kad vaikas bus inovatorius, o biologinių tėvų pajamos svarbios tik tada, jei vaikas su jais ir gyvena. Svarbu ir sritis, kurioje vaikas mokosi. Baigęs STEM (gamtos, technologijų, inžinerijos ir matematikos) specialybes jis turi geresnį pagrindą kurti inovacijas, dėl ko sumažėja ir tėvų pajamų poveikis. O bendra išvada paprasta: kuo daugiau ir stipresnių mokslo daktarų, ypač STEM kryptyse, tuo didesnis potencialas inovacijoms kurti.

Robotai padeda kepti duoną. Šaltinis: KUKA Roboter GmbH.

Inovacijos inovacijomis, o kaipgi su technologijų poveikiu darbo vietoms? Juk per tas inovacijas bus prikurta robotų, kurie užims didelę dalį darbo rinkos. Šį klausimą nagrinėja Daronas Acemoglu ir Pasqualis Restrepo. Jie pateikia teorinį modelį, aiškinantį, kaip robotizacija gali paveikti darbo rinką, ir teigia, kad dėl šio proceso gali sumažėti tiek užimtumas, tiek atlyginimai. Empirinis tyrimas, atliktas naudojantis 1990–2007 m. JAV duomenimis, tai patvirtina. Vienas papildomas pramoninis robotas tūkstančiui gyventojų sumažina užimtumą 0,18–0,34, o atlyginimą – 0,25–0,5 procentinio punkto. Robotizacijos poveikis taip pat skiriasi nuo importo iš kitų šalių, įmonių padalinių perkėlimo į kitas pigesnės darbo jėgos šalis ar kitų veiksnių. Tiesa, robotizacijos lygis dar labai žemas, todėl, pasiekus tam tikrą slenkstį, poveikis gali pasikeisti.

Magija ir prietarai

Prietarus taip pat galima aiškinti ekonominiais principais. Štai, pavyzdžiui, Kongo Demokratinėje Respublikoje atliktas tyrimas parodė, kad prietarai gali būti žalingi individui, tačiau naudingi grupei. Viename kaime vienas iš vyresniųjų susapnavo, kaip galima pagaminti miltelius, apsaugančius nuo kulkų. Taip kaimelio gyventojai taptų atsparesni kare.

Tuose kraštuose apskritai netrūksta tokių apsauginių burtų, kurie dažnai būna gana specializuoti. Tirtas metodas apsaugo nuo kulkų, tačiau yra ir tokių, kurie padeda išvengti šūvių iš automatų ar mačečių kirčių. Taigi kuo tokie įsitikinimai naudingi? Juk tai, kad pasibarstęs milteliais beatodairiškiau pulsi į mūšį, greičiausiai atneš ir burtus skrodžiančią kulką. Tačiau burtai padidina narsaus elgesio tikimybę, o jų efektyvumas susietas su specifinėmis taisyklėmis. Norėdami, kad kulkos jų nesužeistų, kareiviai negali vogti, prievartauti, žudyti civilių ir pan. Taip be poveikio elgesiui kovos atveju galima sukurti ir bendruomenei naudingų rezultatų. Kol kareiviai tiki, kad burtai jiems gali padėti, tol jie stengsis įgyvendinti ir iškeltas sąlygas.

Kitas įdomus tikėjimas egzistuoja Kinijoje. Anot jo, vaikams, gimusiems drakono metais, labiau sekasi. Kas tai lemia? Ne, ne drakonai, o tėvų įsitikinimai. Visi „žino“, kad drakono vaikai gyvenime daugiau pasiekia. Todėl ir jų tėvai iš anksto žino, kad jų palikuonis bus išsilavinęs, pasiturintis ir laimingas, ir siekia vaiko susilaukti būtent drakono metais. Žinoma, į tokį sėkmingą vaiką verta investuoti ir daugiau laiko, ir daugiau lėšų. O tai lemia, kad, palyginus su kitais vaikais, jis pasieks daugiau. Taip atsiranda save išpildanti pranašystė: tėvai tiki, kad drakono vaikai bus sėkmingesni, todėl jiems skiria daugiau dėmesio nei kitiems, dėl ko jie išties tampa sėkmingesni.

Nuo kompiuterių iki akmens amžiaus

Kompiuterinių žaidimų kaina mažėja (o „Steam“ platformoje žiemos išpardavimas artėja) ir šiai pramogai skiriama vis daugiau laiko. Bent taip mano tyrėjai, vertinę tokio laisvalaikio poveikį darbo valandoms. Nuo 2000 m. iki 2015 m. 2130 m. amžiaus vyrų dirbtų valandų per metus skaičius sumažėjo vidutiniškai 203 valandomis. 3155 m. amžiaus grupėje skirtumas buvo mažesnis – 163 valandos. Tuo tarpu 20002015 m. atlyginimų pokyčiai tarp amžiaus grupių iš esmės nesiskyrė. Tad kodėl jaunesni vyrai darbui skiria vis mažiau laiko? Straipsnyje pateiktas modelis numato, kad inovacijos virtualių pramogų srityje sumažina darbui skiriamą laiką 1,53 proc. Ir iš tiesų, 20042015 m. laikotarpiu jaunesni vyrai 45 proc. daugiau laisvo laiko praleido prie kompiuterio, nors iš viso laisvo laiko padaugėjo vos 4 proc. Tai padeda paaiškinti, kodėl egzistuoja skirtumas tarp vyresnio ir jaunesnio amžiaus vyrų darbo valandų.

Nors daugelis ekonomistų nagrinėja dabartinius reiškinius, dalis domisi ir akmens amžiaus klausimais. Pavyzdžiui, ar žmonijos migracija iš Afrikos turėjo poveikį ekonominiam išsivystymui skirtingose pasaulio dalyse? Tai susiję su dviem kitais klausimais. Pirma, ar po neolito revoliucijos natūrali atranka padėjo išgyventi tiems žmonėms, kurių ekonominis elgesys labiau tiko specifinei aplinkai? Juk jie turėjo sukaupti daugiau turto ir dėl to galėjo sulaukti daugiau palikuonių. Todėl ir ekonominę išmintį (pritaikytą konkrečiai aplinkai) nulemiančios savybės turėjo labiau paplisti. Antra, ar geografinis atstumas nuo žmonijos lopšio lemia žmonių įvairovę? Tai yra, toliau nuo Rytų Afrikos nutolusiuose kraštuose žmonės turėtų būti panašesni vienas į kitą, o įvairovės stoka gali turėti neigiamą įtaką visuomenės raidai. Iš tiesų, kaip rodo tyrimai, genetinė įvairovė ir ekonominis išsivystymas susiję „kupros” formos ryšiu. Išsivystymas žemas ir tuomet, kai genetinė įvairovė labai maža, ir tuomet, kai ji labai didelė. Padėtis geriausia, kai įvairovė vidutinė.

Žmonijos kelias iš Afrikos. Šaltinis: Wikipedia.

Ekonomika ir NETB

O kas įdomesnio ekonomiškoje ekonomikoje? Nutekinus vadinamuosiuis „Panama Papers“ dokumentus, aktualia tema tapo mokesčių vengimas, lėšas nukreipiant į vadinamuosius mokesčių rojus. Tad mokslininkai griebė duomenis ir įvertino, koks turtas ten gali būti laikomas. Ne taip ir mažai – maždaug 10 proc. pasaulinio BVP. Tiesa, tokia dalis skiriasi priklausomai nuo šalies ar regiono. Europos šalys mokesčių rojuose laiko apie 15 proc. BVP, o Artimųjų Rytų, Pietų Amerikos valstybės ir Rusija – daugiau nei 50 proc. Toks lėšų perkėlimas turi poveikį nelygybei ir yra ypač aktualus tokiose šalyse, kurių turtingiausieji mėgsta savo turtą laikyti užsienyje.

Patys ekonomistai gali trinti rankomis iš džiaugsmo, nes ekonomikos mokslas populiarėja. Bent jau tarp kitų mokslų atstovų. Atlikus citavimų analizę, paaiškėjo, kad vis dažniau kitų sričių mokslininkai savo straipsniuose remiasi ekonomistų darbais. Iš 16 tirtų socialinių mokslų krypčių net septyniose dažniausiai cituojami „svetimi“ tyrimai yra ekonominiai. Tai ypač justi politikos moksluose ir sociologijoje. Ekonomikos populiarumui pasitarnauja ir ekonomikos įvairovė, t. y. tai, kad analizuojami ne tik grynai ekonominiai, bet ir kiti klausimai, ką rodo ir šiame tekste pristatomi tyrimai. Vis daugėja empirinių tyrimų, kas kitoms disciplinoms taip pat patrauklu. Viena yra teoretizavimas, o visai kas kita – įrodymų pateikimas. O ir pati ekonomika tampa vis atviresnė. Nuo paskutinio XX a. dešimtmečio ekonomistai vis dažniau remiasi kitų mokslo krypčių (ypač politikos mokslų, psichologijos ir sociologijos) tyrimais.

NETB per metus išleidžia kelis šimtus darbinių straipsnių. Vieni skaitomi dažniau, kiti – rečiau. Kas lemia populiarumo skirtumus? Vienas iš svarbių veiksnių yra informacijos pateikimas. Naujienlaiškį užsiprenumeravę skaitytojai kiekvieną savaitę gauna laišką su naujų tyrimų santraukomis. Nors straipsnių eiliškumą laiške lemia vien straipsnio pateikimo laikas (taigi nėra rūšiuojama pagal turinį), pirmieji straipsniai 30 proc. dažniau peržiūrimi, parsisiunčiami ar cituojami. Tad svarbu ne tik tai, kas rašoma, bet ir tai, kurioje sąrašo vietoje tekstas atsiduria. O peržvelgti visą eilę tikrai įdomu, nes ne taip retai įdomiausi tekstai atsiduria būtent sąrašo gale. Čia aptarti tyrimai taip pat ne visada buvo naujienlaiškio viršuje.

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: