Kiek šampano butelių verta tamsiosios Mėnulio pusės nuotrauka?

Kosmosas Kiek šampano butelių verta tamsiosios Mėnulio p...

Visi žinome, jog pirmieji savo pėdas Mėnulyje 1969 metais išmėtė amerikiečiai Neilas Armstrongas ir Buzzas Aldrinas, kol Michaelas Collinsas laukė orbitoje prie iliuminatoriaus rymodamas. Amerikiečiams švenčiant žmogaus kosmose laimėjimus, rusai apverkinėjo virtinę nesėkmingų bandymų tam pačiam tikslui pasiekti. Nors rusams ir nepavyko pasivaikščioti Mėnulyje, jie pirmesni už Mėnulio atradimus gėrė šampaną. Taip, ne kokį prosecco, bet tikrą, prancūzo vyndario praloštą šampaną. 

„Žmonija niekada nesugebės pamatyti tamsiosios Mėnulio pusės“, tarė Henris Maire, šampano degustacijos metu atliepdamas „Sputnik-1“ sukeltą krizę. Kažkas drįso vyndariui paoponuoti sakydamas, jog nėra nieko neįmanomo. H. Maire nusijuokė ir prisiekė, jog dovanos tūkstantį savo gamybos šampano butelių tam žmogui, kuris pirmasis pamatys nuo žemės besislepiančią Mėnulio pusę. Keletui metų praėjus, „Henri Maire Vin fou“ šampaną skanavo visa „Luna-3“ komanda su Sergėjum Koroliovu priešaky.

Lenktynės dėl kosmoso

Šaltojo karo metu ir taip verdančią peklą pakurstė rusų „Sputnik-1“, išgąsdinęs amerikiečius padangėje blyksinčia visų matoma ir visus matančia akimi. Siekdamos nacionalinio saugumo ir politinio bei karinio pranašumo, abi šalys metė milžiniškus resursus į lenktynes kosmosui užkariauti. JAV išleido 23 milijardus dolerių, o TSRS – apie 10 milijardų dolerių vien misijoms, skirtoms į kosmosą nugabenti žmogų.

„Sputnik-1“ replika. Wikipedia nuotr.

Lenktynės dėl Mėnulio

Po sėkmingo pirmojo palydovo „Sputnik-1“ paleidimo TSRS mokslo akademijoje sekė daug darbo su augalais ir gyvūnais. Po to, kai 1957 metų lapkričio 3 dieną „Sputnik-2“ sėkmingai orbita aplink Žemę apskraidino vargšę Laiką, rusų mokslininkai užsibrėžė tikslą pasiekti Mėnulį.

„Sputnik-2“ replika. Wikipedia nuotr.

Pirmoji TSRS mokslininkų misija, taikyta Mėnulio link, įvyko 1959 metais sausio 4 dieną, kai „Luna-1“ tapo arčiausiai prie Mėnulio priartėjusiu erdvėlaiviu. Nors „Luna-1“ praskriejo pro šalį ir  nepavyko Mėnulyje nutūpti, ši misija padėjo geriau suprasti Žemės magnetinį lauką bei išsiaiškinti, jog Mėnulis magnetinio lauko neturi.

„Luna-1“ replika. Wikipedia nuotr.

Tų pačių metų rugsėjo 4 dieną „Luna-2“ teko garbė tapti pirmuoju erdvėlaiviu, nusileidusiu Mėnulyje. „Luna-2“ ne tik surinko dar daugiau duomenų apie Žemės ir Mėnulio magnetinius laukus bei Saulės vėją, bet Mėnulyje paliko ir TSRS dovanėlę – aliuminio vimpelus su TSRS herbu.

„Luna-2“. Wikipedia nuotr.

Nuolat tobulinama „Luna“ programa dar tais pačiais metais spalio 7 dieną su „Luna-3“ apskriejo Mėnulį ir į Žemę pristatė pirmąsias nematomosios Mėnulio pusės nuotraukas. „Luna-3“ net nesivargino fotografuoti Žemės, kadangi čia rusus aplenkė amerikiečių „Explorer-6“, tais pačiais 1959 metais rugpjūčio 7 dieną mums parodęs, kaip namai atrodo iš kosmoso.

„Luna-3“ replika Mokslų akademijoje, Maskvoje, 1960 m. Getty images nuotr.

Pirmoji Mėnulio tamsiosios pusės nuotrauka (kairėje), palyginta su LRO palydovo nuotrauka. NASA nuotr.

Šampano pristatymo misija

Mokslininkams nufotografuoti tolimąją Mėnulio pusę nebuvo lengva, bet Henriui Mairui taip pat reikėjo paplušėti, norint įvykdyti savo lažybų dalį. Prancūzą pasiekus žiniai apie Mėnulio nuotraukas, jam liko išsiaiškinti, kas gi tas žmogus, kuris pirmasis nuotraukas pamatė? Maskvos kosmonautikos muziejaus ekspozicijoje teigiama, jog vyndarys susisiekė su TSRS ambasada Paryžiuje prašydamas padėti jam išsiaiškinti, kur ir kam siųsti šampaną. Po ilgo aiškinimosi ir logistikos koordinacijos buvo nuspręsta šampaną pristatyti TSRS mokslų akademijai ir įteikti „atradėjui“.

Pagrindinė „Luna-3“ misijos komanda. Svengrahn.pp.se nuotr.

Šampanas Maskvą pasiekė sėkmingai ir iš Mokslų akademijos buvo persiųstas į „Luna-3“ misijos būstinę. Gavęs neįprastą siuntą, vyriausiasis dizaineris ir tuometinis Sovietų Sąjungos kosminės programos direktorius S. Koroliovas asmeniškai padalino šampaną visai misijos komandai. Vieną „Vin fou“ butelį gavo ir buvusi Koroliovo sekretorė Antonina Zlotnikova. Jos išgertas butelis eksponuojamas Maskvos kosmonautikos muziejuje, ir patraukė mano akį.

„Luna-3“ misijos ekspozicija Maskvos kosmonautikos muziejuje. Rūtos Muranovaitės nuotr.

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: