Štai ir vėl prasidėjo TOS mėnesio dienos. Kai visi atrodo smarkiau suirzę, o ore jaučiasi masinė hipnopsichozė. Taip, tai – pilnaties metas. Ką apie pilnatį sako mokslas?
Tūkstančius metų žmonija kūrė įvairias teorijas apie Mėnulį ir jo poveikį. Kitaip turbūt ir negalėjo būti – ryškus objektas danguje, kuris nuolat keitė formą (tai yra, fazes). Kol mokslas negalėjo to paaiškinti, žmonių vaizduotę masino mitai. Aišku, gaila, kad ir dabar, kai mes puikiai žinome, kas yra Mėnulis, ir netgi esame ten apsilankę (ne kartą), vis dar kuriame tuos pačius mitus, kurie prisideda prie masinės pilnaties isterijos.
Anksčiau buvo tikima, kad pilnatis ne tik pažadina vilkolakius, bet ir šiaip pridaro visokių šposų – neigiamai veikia vaisingumą, didina nusikaltimų, avarijų skaičių. Senovėje chirurgai tokiu metu netgi neatlikdavo operacijų, nes tikėjo, kad žmogus gali netekti daugiau kraujo.
Kalbant labai paprastai, pilnatis danguje nušvinta tada, kai Saulė ir Mėnulis išsirikiuoja skirtingose Žemės pusėse. Tokioje pozicijoje iš Žemės matosi pilnas Mėnulio veidas, o jį gražiai apviečia Saulė.
Mėnulis apie Žemę apsisuka per 27,3 dienas. Kadangi jis sukasi ta pačia kryptimi, kuria Žemė sukasi apie Saulę, prireikia papildomų 2,2 dienų, kad mūsų palydovas atsidurtų priešingoje planetos pusėje negu Saulė. Taigi iš viso – 29,5 dienos, arba paprasčiau – mėnuo. Kadangi vasaris turi tik 28 dienas, o Mėnulio mėnuo trunka 29 dienas, kartais vasario mėn. visai nebūna pilnaties. Taip buvo 1999 metais ir vėl bus kitąmet – 2018 m.
Pilnatis danguje šviečia gana ryškiai – jos šviesis yra apie -12,7. Vadinasi, jis puikiai matosi plika akimi. Senovėje žmonės labai laukdavo pilnaties. Kartais naktys būdavo tokios šviesios, kad pilnaties metu buvo galima dirbti. Tai buvo itin svarbu, kol nebuvo sugalvota jokių dirbtinių apšvietimo būdų. Atrodo, viskas labai paprasta. Tai kas sukelia tą beprotybę? Kažkas juk turi būti!
Iki 80 proc. žmogaus kūno sudaro skysčiai. Tai galbūt Mėnulis kažkaip magiškai gali paveikti tuos skysčius, kad visi šiek tiek išprotėjame? Deja. Pavyzdžiui, Mėnulio potvynio jėgos tikrai niekaip negali veikti žmogaus kūno. Jeigu žmogaus kraujo sistema būtų taip lengvai paveikiama labai labai silpnos gravitacijos, neatlaikytumėte net kėlimosi liftu. Liftui pradėjus kilti, jame tuo metu esantys žmonės nualptų, nes visas jų kraujas subėgtų į galūnes.
Kalifornijos universiteto astronomas George`as Abellis yra pasakęs: uodas ant rankos žmogų veikia stipresne gravitacija negu Mėnulis.
Be to, Mėnulio gravitacija staiga nesustiprėja tik todėl, kad dalies jo veido mums neuždengia šešėlis. Jėgos visada yra vienodos. Tiesa, kartais Mėnulis būna arčiau Žemės, kartais – toliau. Vėlgi – tai neturi nieko bendro su jo fazėmis. Apie planetą palydovas sukasi elipsine orbita, todėl kartais šiek tiek nutolsta, o kartais – priartėja.
2016 m. taip pat nemažai girdėjome apie superpilnatį. Superpilnatis visgi nėra tokia super, kaip gali pasirodyti, paskaičius ne visai patikimus šaltinius. Ar pasiklausius draugų.
Superpilnatis nušvinta tada, kai Mėnulis pilnaties metu yra kiek arčiau Žemės, todėl atrodo iki 14 proc. didesnis negu įprastai. Taigi tam, kad pamatytumėte skirtumą, reikia labai smarkiai įsižiūrėti. Pavyzdžiui, 2016 m. lapkričio mėn. nušvito neva labai ypatinga superpilnatis. Antraštės skelbė, kad ji buvo didžiausia per 70 metų, o kita tokia pasirodys tik 2034 m. Tačiau Mėnulis buvo tik dešimtadaliu vidutinio nuotolio arčiau, nei įprastai. Ar tokį skirtumą įmanoma pastebėti plika akimi? Labai abejočiau.
1985 m. mokslininkai nutarė išsiaiškinti, ar pilnatis veikia žmones, o jeigu veikia – kaip. Atlikti 37 skirtingi tyrimai. Nesurasta visiškai jokių įrodymų nei dėl daugiau avarijų, nei neva ligonines užplūstančių žmonių, nei padaugėjusių vilkolakių atakų.
Nuo 1985 m. mokslininkai bandė ištirti pilnaties poveikį širdies smūgių dažniui, mirčiai, savižudybėms, smurtui, psichiatrinių ligoninių ligonių srautams, ovuliacijai, epilepsijos priepuoliams, miego sutrikimams ir pan. Nebuvo rasta jokių įrodymų, kad pilnatis daro bent kokią įtaką. Istorikai spėja, kad senovėje pilnaties metu žmonės darbuodavosi arba tiesiog negalėjo užmigti dėl šviesos, todėl sutrikdavo jų miego ciklas, o tai galėjo sukelti psichologinių problemų. Tačiau tokios hipotezės dar laukia patvirtinimų tyrimais.
O jeigu jaučiate, kad dygsta iltiniai, didėja plaukuotumas ir taip norisi kaukti, superpilnačiai tokį pavadinimą davė astrologas... Taip, ne astronomas, o astrologas. Tas, kuris horoskopus sudarinėja.
One Reply to “Kodėl pilnatis yra tik fazė”