Keliaujantieji žino, koks stresas yra patikros oro uostuose. Galvodami apie kelionės tikslą, eilėje tikriausiai pamiršit nusiimti diržą ar ištraukti limonado butelį iš kuprinės. Kam nenutinka, bet kas, jei reikėtų pačiam stoti prieš skenerį? Ar skrydžio metu kankintų mintys apie gautą radiacijos dozę? Ar apie tai, kad operatorius paslapčiomis išsisaugojo jūsų nuogo kūno nuotrauką? Bet pagrindinis rūpestis turi kilti dėl kito klausimo. Ar ši technologija išties padeda apsisaugoti nuo teroristinių išpuolių?
Pasaulio oro uostuose randami dviejų tipų viso kūno skeneriai, vieni jų naudoja milimetrines bangas, kiti – rentgeno spindulius. Jų naudojimo tikslas yra identiškas – gauti (nors ir ne HD kokybės) nuotrauką, leidžiančią pamatyti, kas yra po žmogaus drabužiais, neprašant jo nusirengti. Dažniausiai operatorius net nemato pačios nuotraukos, nes ekrane pateikiamas kompiuterio sugeneruotas paveikslėlis.
Kai rentgeno spinduliai buvo tik atrasti, jie buvo laikyti saugia ir įdomia technologija. Batų parduotuvės net naudojo skenerius išsiaiškinti klientų pėdos dydį be būtinybės nusiauti. Visuomenei tapus labiau informuotai apie galimus radiacijos padarinius, rentgeno skenerių naudojimo spektras ėmė siaurėti. Europa uždraudė naudoti juos savo oro uostuose 2012 m., o 2016 m. Kinija sustabdė šių įrenginių naudojimą geležinkelio stotyse ir oro uostuose. Milimetrinių bangų skeneriai laikomi saugesne alternatyva, nes jų naudojama spinduliuotė yra penkis kartus silpnesnė už rentgeną.
200 tūkst. patikrų iš eilės
Tikiuosi, dar neįstojote į milimetrinių bangų skenerių palaikytojų klubą. Iš tiesų, pirma reikėtų išsiaiškinti, kiek pavojinga yra radiacijos dozė, gaunama po vienos patikros rentgeno skeneriu. Mokslininkų ginčai šia tema nerimsta nuo 1992 m., kai buvo pagamintas pirmasis rentgeno skeneris, skirtas žmonėms, o ne jų lagaminams. Aišku viena – šios dozės net neverta lyginti su ta, kurią gaudavo Marie Curie, nešiojusi mėgintuvėlius su radžiu kišenėje.
200 tūkst. Štai kiek patikrų (iš eilės!) rentgeno skeneriu turėtų praeiti žmogus, kad gautų įprastos tomografijos procedūros metu gaunama radiacijos dozę, teigia Kolumbijos Universiteto mokslininkas Andrew J. Einsteinas.
„Jeigu oro linijų keleivis nerimauja dėl radiacijos, jam turbūt derėtų pagalvoti apie kitus keliavimo būdus“, – rašo Julie Accardo ir M. Ahmadas Chadhry straipsnyje žurnale „Journal of Radiation Research and Applied Sciences“. „Skrendant aukštai virš Žemės paviršiaus, gaunama nepalyginamai didesnė radiacijos dozė, negu patikros oro uoste metu“.
Kaip jau minėjau, milimetrinių bangų skeneriai yra laikomi dar saugesniais, juos naudoti leidžia net griežtoji Europos Komisija, nustačiusi, kad nejonizuojančios spinduliuotės neigiamas poveikis yra ignoruotinas.
Saugumas kaip fikcija
Poveikis sveikatai yra anaiptol ne vienintelė priežastis, dėl kurios vartotojai sukyla prieš kūno skenerius oro uostuose. Tokios grupės, kaip JAV įsikūręs „Electronic Privacy Information Center“, įžvelgia pasikėsinimą į privatumą. Tarp kitko, tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl operatoriui rodoma užtušuota nuotrauka arba kompiuterio sugeneruotas paveikslėlis. Bet viena priežastis verčia susirūpinti labiau, negu kitos... Ar skeneriai iš viso tarnauja saugumui?
2014 m. grupė tyrėjų iš San Diego, Mičigano ir Johns Hopkins universitetų nutarė pasižaisti su „Rapiscan Secure 1000“ rentgeno skeneriu, naudotu šimtuose JAV oro uostų. Rezultatai privertė sunerimti saugumo ekspertus ir paprastus žmones, nes tyrėjams be jokio vargo pavyko prasinešti peilius, šaunamuosius ginklus ir netgi sprogmenis. Gavę prieigą prie skenerio programinės įrangos, jie pademonstravo įmantrius kontrabandos metodus. Infekuota programinė įranga užkibdavo ant paprasto kabliuko ir sukeisdavo tik ką padarytą nuotrauką (ant kurios galėjo matytis ginklai, sprogmenys ar cigarečių blokas) su iš anksto įrašyta „neįtartina“ nuotrauka. Kadangi operatoriui bet kokiu atveju pateikiama kompiuterio apdorota ir užtušuota nuotrauka, tokiu būdu jį buvo paprasta apkvailinti.
Dar blogesnius rezultatus parodė milimetrines bangas naudojantys skeneriai. 2015 m. civiliais drabužiais persirengę JAV Nacionalinio Saugumo Departamento pareigūnai, tyrimo metu lengvai prasinešę ginklų ir sprogmenų muliažus į oro uosto vidų, parodė, kad skeneriai susimovė 95 proc. kartų! Kilo skandalas, ir „ProVision“ įmonės gamybos skeneriai buvo pašalinti iš JAV oro uostų, taip pat buvo nušalintas Transporto saugumo administracijos direktorius. Kaip bebūtų, pasipylę kaltinimai nesukėlė esminių pokyčių JAV oro uostuose.
Viena iš fiasko priežasčių buvo tai, kad milimetrinių bangų skeneriai, nors ir saugesni sveikatai, pateikia labai neryškų vaizdą, kuris paskui yra papildomai apdorojamas, siekiant apsaugoti keleivių privatumą. Pridėjus žmogiškąjį faktorių, sunku stebėtis, kodėl klystama taip dažnai. Beje, JAV atvejis yra ne vienintelis. 2011 m. Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad 54 proc. skenerio patikrų duodavo klaidingai teigiamus rezultatus. Paprasčiau tariant, pareigūnai turėdavo „aptapšnoti“ pusę žmonių.
Deja, bet dabartiniai būdai sumažinti paklaidos lygį verčia keisti privatumą į didesnio saugumo jausmą. Pavyzdžiui, Izraelio Ben Guriono oro uoste yra naudojami tik aukštos kokybės nuotraukas pateikiantys rentgeno skeneriai, o operatorius ekrane mato neapdorotą vaizdą. Iš esmės, toks būdas yra tik per žingsnį nuo prašymo nusirengti.
Ar nesusimaus dirbtinis intelektas?
Nekalbant apie poveikį sveikatai, įrangos patikimumas yra pagrindinis kriterijus, kuriuo derėtų remtis, sako Stevenas W. Smithas, „Tek84 Engineering Group“, oro uostų skenerių gamintojo, prezidentas.
„Jeigu radiacijos grėsmė yra vynuogė, tai nepatikimos programinės įrangos problema yra arbūzas“, – teigia S. Smithas. „Pavojus sveikatai yra administracinė ir filosofinė problema, o prasta programinė įranga reiškia, kad skeneriai neveikia iš esmės“.
Jo manymu, patobulinta vaizdo atpažinimo technologija paskatintų Europos Sąjungą grąžinti rentgeno skenerius į oro uostus.
Kaip bebūtų, padėtis gali kardinaliai pasikeisti, rinkoje atsiradus dirbtinio intelekto valdomiems kūno skeneriams, kuriuos šiuo metu kuria tokios įmonės kaip „Evolv Technology“ iš Bostono. Vaizdas, kuriamas saugesne milimetrinių bangų technologija, bus apdorojamas save mokančios sistemos, eliminuojant žmogiškąjį faktorių. Žinoma, 800 žmonių per valandą tikrinanti sistema vis tiek gali būti nulaužta, ko pasekoje į oro uostą (o gal ir į lėktuvo saloną) galėtų patekti net keli teroristai vienu metu.
Straipsnis pirmą kartą publikuotas anglų kalba aviacijos naujienų portale „AeroTime“.