Kokį ambientą „groja“ Neptūnas?

Neptūnas yra tolimiausia Saulės sistemos planeta. Bent jau kol kas, kol iš planetų sąrašo išbrauktas Plutonas, o devintoji planeta dar neatrasta. Pro planetą 1989 m. praskriejęs erdvėlaivis „Voyager-2” įrašė Neptūno skleidžiamus garsus, kurie lengvai atsidurtų kiečiausiame ambiento albume.

„Voyager-2“ yra arčiausiai Neptūno praskridęs žmonių kurtas aparatas. Jis mažiausiu atstumu (per maždaug 3 tūkst. km nuo planetos šiaurės ašigalio) pralėkė 1989 m. rugpjūčio 25 d. „Voyager-2“ surinko daug duomenų ir kadrų apie Neptūną.

Praskrisdamas „Voyager-2“ įrašė Neptūno radijo signalus, kuriuos vėliau mokslininkai pavertė garso bangomis. Jų galite pasiklausyti mūsų padarytame video:

_{Gyčio Burausko video}

Kaip žinia, kosmose yra vakuumas, o garsas vakuumu nesklinda, užtai kosmose pilna elektromagnetinių vibracijų, kurias gali pagauti ir įrašyti įvairūs aparatai. Vėliau įrašai gali būti modifikuoti ir paversti į garso bangas, girdimas žmogaus ausiai.

Deja, kol kas neplanuojamos jokios misijos į Neptūną. NASA siūlė kelias programas, bet jos iki šiol nesulaukė finansavimo. NASA ir Europos kosmoso agentūros kosminis teleskopas „Hubble“ bei kitos observatorijos taip pat tyrinėja Neptūną, tik iš toliau. Neptūno naujienas galite sekti „Hubble“ ir NASA puslapiuose.

Neptūnas yra dujų ir ledo milžinas, kuris greičiausiai susiformavo daug arčiau Saulės, tačiau per daugybę metų numigravo į savo tolimą dabartinę orbitą. Nuo Žemės jis taip pat labai toli – per 4,3–4,7 mlrd. km.

Neptūnas yra mažiausias dujų milžinas Saulės sistemoje. Jo spindulys – 24,764 km. Dydis nelygu tankiui, nes Neptūnas yra tankiausias dujų gigantas, jo tankis siekia 1,64 gramų kubiniame metre – pusantro karto daugiau, nei vandens tankis.

Planeta, nors ir labai toli nuo Žemės, šiek tiek panašumų su mūsų planeta visgi turi. Manoma, kad Neptūnas turi kietą branduolį. Planeta yra 17 kartų masyvesnė ir 4 kartus didesnė už Žemę.

Žmogus Neptūne visgi neišbūtų nė sekundės. Jo kūnas prasmegtų dujose, kol galiausiai būtų sugniuždytas atmosferos slėgio.

Įdomu tai, kad Neptūno atradimą lydi kontroversijos. Manoma, kad pirmasis jį pastebėjo Galileo, kuris Neptūną žymėdavo kaip žvaigždę savo piešiniuose. Visgi oficialiai jo atradėjais buvo pripažinti prancūzų matematikas Urbainas Le Varrier ir britų matematikas Johnas Couchas Adamsas. Jie abu, remdamiesi matematiniais modeliais, apskaičiavo, kad dangaus plote, kuriame yra Neptūnas, turi būti ne žvaigždė, o Planeta X. Kai astronomas Johannas Gottfriedas Galle atrado planetą 1846 m., abu matematikai prisiėmė visus laurus. Iki šiol mokslininkai dar nesutarė vieningai, kam turėtų atitekti Neptūno atradėjo vardas.

Neptūno metai trunka maždaug 165 Žemės metus, todėl jis savo pirmuosius metus nuo atradimo baigė tik 2011 metais.

Neptūno atmosferą sudaro vandenilis, helis ir šiek tiek metano. Kadangi metanas sugeria raudoną šviesą, Neptūnas matomas mėlynos spalvos.

Neptūne siaučia patys smarkiausi vėjai visoje Saulės sistemoje. Ypač viršutinėje atmosferoje. Vėjai ten pasiekia ir 600 m/s greitį. Viena didžiausių mokslininkų užfiksuotų audrų Neptūne siautė 1989 m. ir buvo pavadinta Didžiąja juodąja dėme, ji laikėsi apie penkerius metus ir buvo didesnė už Žemę. Vėliau Neptūną fotografavęs „Hubble“ dėmės nebepastebėjo.

Neptūnas yra dar ir šalčiausia planeta, temperatūra čia nukrenta iki 221,45 laipsnių šalčio. Plutone yra šalčiau (temperatūra nukrenta iki 240 laipsnių šalčio), bet, kaip žinia, jis nėra oficiali Saulės sistemos planeta.

Neptūnas apie savo ašį sukasi labai greitai – vieną kartą apsisuka per maždaug 18 valandų. Taip yra todėl, kad planetos sudėtis yra dujos, o ne kietosios medžiagos.

Ne vienintelis Saturnas Saulės sistemoje turi žiedus, net 5 jų turi ir Neptūnas. Manoma, kad žiedai sudaryti iš tamsių kietų dalelių ir didelio kiekio ledo bei dulkių. Vienas iš žiedų, Adamso žiedas, yra labai neįprastas. Jame yra keistų arkų, kurios už patį žiedą yra daug ryškesnės, o, laikui bėgant, jų padėtis kinta. To priežastys mokslininkams iki šiol nežinomos.

Neptūnas turi 14 palydovų. Įdomiausias jų – Tritonas – ledinis dangaus kūnas, besisukantis priešinga kryptimi negu Neptūnas. Mokslininkai mano, kad Tritonas yra šalčiausias dangaus kūnas Saulės sistemoje. Palydovas ne susiformavo šalia Neptūno, o buvo pagautas Neptūno gravitacijos. Todėl jis pamažu ne tik sukasi apie planetą, bet ir artėja jos link. Vadinasi, po kelių milijardų metų Neptūnas „suvalgys“ Tritoną, o palydovo liekanos suformuos dar vieną žiedą, kuris irgi vėliau prasmegs Neptūne.

Be to, Neptūno palydovas Despina buvo atrastas mėgėjo astronomo Tedo Stryko, praėjus beveik 20 metų po to, kai „Voyager-2“ praskriejo pro planetą ir parsiuntė į Žemę daug duomenų. T. Strykas žiūrėjo Neptūno kadrus ir pastebėjo Despinos šešėlį.

Šis tekstas – pirmoji ciklo apie Saulės sistemos planetas dalis. Kitų planetų faktai ir garsai – jau greitai techo.lt.