Kokie yra žaidimus kuriantys startuoliai Berlyne?

Žaidimai Kokie yra žaidimus kuriantys startuoliai Berlyne?...

In Berlin, we have everything twice“, – tokia įžvalga mane pasitiko Berlynas. Šiame mieste visko gausu. Jei įdomu tiltai, tai jų būtinai bus daugiau nei Venecijoje. Jei norisi susipažinti su startuoliais, tai kas antras berlynietis jų, atrodo, turės bent po vieną. Nekeista, kad net ir tokia sritis, kaip kompiuterinių, mobiliųjų ar virtualios realybės žaidimų kūrimas, čia klesti. Startuoliai žibančius biurus įkuria istoriniuose pastatuose, veikia specializuotos mokyklos žaidimų developeriams, o talentai buriasi iš viso pasaulio.

Taip pat ir valstybė investuoja ne (vien tik) į kryždirbystę: programos naujosios medijos kūrėjams padeda atsistoti ant kojų, o su geriausiais startuoliais galima susipažinti nemokamai. Sudalyvavau „Berlin-Baltic-Nordic“ programoje „48 Hour Berlin“. Jos metu žaidimų kūrėjai keliauja per Šiaurės ir Baltijos šalių bei Berlyno startuolius ir pristatinėja geriausias veikiančias idėjas. Pirmieji renginiai vyko Taline ir Malmėje, o dabar šlovės valandos sulaukė ir Berlynas. Viskas skalsu ir koncentruota: per 48 valandas aplankėme 6 startuolius, dvi žaidimų kūrimo mokyklas, 1 kontaktų mezgimo renginį apleistame krematoriume, ir dar spėjome į barą.

Kokias pagrindines įžvalgas apie žaidimų kūrimą pastebėjau?

Sprendžia vieną specializuotą problemą

Globalus pasaulis kuria glokalų verslą, ir visiems įtikti ne tik neįmanoma, bet ir kvaila. Todėl geriau daryti konkretų sprendimą, bet fantastiškai, o ne siūlyti krūvą produktų, kurie šiek tiek atitinka tikslinės grupės poreikius. Visgi gyvename internete, o čia sienų nėra.

Puikus to pavyzdys yra žaidimų lokalizacijos komanda „Altagram“, kurie verčia kompiuterinius žaidimus ir juos pritaiko vietinėms rinkoms. Dirba su „Blizzard“ ir su ne mažiau rimtomis kompanijomis, padeda joms versti, įrašinėti audio ar kitaip perteikti žaidimų pasaulius.

Casual games e-sports is a thing

Žiūrint esporto turnyrą, kur šešiolikmečiai milijonieriai drožia „League of Legends“, o juos palaiko tūkstančiai salėje ir milijonai namuose, yra ir azarto, ir emocijų, bet visgi kažko stinga. Stinga žinojimo, kad ir tu taip galėtum: įprastai esportas reikalauja daugybės pasirengimo, karjera trumpa, o drama didelė.

Casual games yra tokie (dažniausiai mobilieji) žaidimai, kuriuos lengva išmokti, bet sunku perkąsti. Pavyzdžiui, įvairūs kortų žaidimai mobiliąjame telefone ar tiesiog „Candy Crush“. Tokius žaidimus kuriantys „GameDuell“ pasakojo, kad casual games žaidžia ir dėl prizų varžosi įvairiausio amžiaus ar konteksto žmonės. Ir teta iš bibliotekos, ir bendradarbis gali būti meistru, laiminčiu šimtatūkstantinius prizus.

Games as a service 

Vienas dažnai pasikartojančių naratyvų susitikimuose buvo įžvalgos apie bendruomenės kūrimą, žaidimo palaikymą ir tobulinimą (angl. live operations) ar tiesiog suvokimą, kad žaidimo gyvenimas jį išleidus tik prasideda.

Kaip pastebėjo „Yager“, išleidus žaidimą, svarbu sekti, kaip žaidėjui sekasi  (angl. flow), ir pagal matomus duomenis tobulėti. Kurioje vietoje daugiausiai žaidėjų viską meta? Kas dažniausiai peržaidžiama? Kur stringama? Visa tai yra neįkainojama informacija kuriant patirtį, iš kurios nesinori pabėgti.

Virtualią realybę visgi geriau naudoti ne žaidimams, o B2B pardavimams 

Nors ryškiai ši mintis nebuvo išreikšta, didžioji dalis žaidimų kūrėjų į virtualios realybės žaidimus, atrodo, žvelgia su įtarimu. Tai yra smagi technologija, ją verta išbandyti, neverta įsivelti. Kai 17 metų patirtį turinčios kompanijos su 300 darbuotojų nesiryžta imtis VR, manai, kad gal visai ir apgalvota mintis.

Visgi, nebūtina VR naudoti tik žaidimams: tai yra puikus įrankis pardavimams dideliame versle. Pavyzdžiui, norint finansuoti savo filmą, verta investuotoją pakviesti į virtualiai pateiktą filmo pasaulį. Ar statant Gugenheimą, užsakovui leisti pasivaikščioti po virtualų interaktyvų pastatą. Į šią kategoriją įeina ir prabangos prekės: tarkime, VR patirtis, kurios metu galima išbandyti BMW.

Pro tip: darant VR patirtis, svarbu užtikrinti, kad jos priartėtų prie realybės tiek, kad pamirštum, kur esi. Tai yra, kad nereikėtų nuolat makaluoti galvos. Realybėje niekada tiek nereikia visur dairytis, kaip VR: svarbiau koncentruotis į istoriją, ir žiūrovui suteikti laisvę sklandžiai keliauti per alternatyvų pasaulį.

Talentas yra viskas

Tęsiant specializacijos temą: gerų developerių, dizainerių ir produkto vadybininkų taip stinga, kad Berlyne net įsikūrė „Games Academy“, kuri ruošia kompiuterinius ar mobilius žaidimus kuriančius specialistus. Neretai jie kursų net nebaigia, o iš karto yra kviečiami dirbti. Jei tik žaidimai atrodo per siaura sritis, visada galima mokytis „Creative Media Institute“, kuris švyti naujumu ir savo įrašų studijomis ar žaliuoju ekranu kino/ žaidimų kūrėjams.

Pagrindinis ir esminis iššūkis didžiąjai daliai aplankytų startuolių yra talentingų kūrėjų radimas ir išlaikymas ne tik vienam projektui, bet ir ilgesniam laikui. Žinoma, Berlynas pats savaime yra prizas, todėl nemažai talentų iš kitų šalių sutinka persikelti į Vokietiją. Noras išlaikyti komandas užtikrina ir įmonės kultūrą bei siekį pralenkti kitus visais būdais: kad ir savo biuru. Todėl vieni startuoliai įsikuria apleistame oro uoste su vaizdu į Tempelhofą, kiti užkariauja kepyklą pačiame miesto centre, treti vėlgi bando visaip šokti ir dainuoti, kad tik būtų kitokie. Su nemokamais pusryčiais nieko nebenustebinsi: wow kūrybai reikia ir viliojančios aplinkos.

Norisi pamatyti, kaip gyvena žaidimų kūrėjai Europoje? „Berlin-Baltic-Nordic“ greitu metu turėtų skelbti naują kvietimą (berods į Taliną arba Varšuvą). Programa nemokama, bilietą ir nakvynę reikia nusipirkti patiems.

Norisi sudalyvauti žaidimų industrijos renginiuose Berlyne? Verta sekti „Booster Space“.

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: