Kultūra arba technologija

Pavadinimas netikslus: technologija yra kultūros dalis. Kaip ir mokslas, menas, socialinė aplinka, bendras gyvenimas. Bet kartu jie yra ir opoziciniuose santykiuose, nes paplitęs įsitikinimas, kad kultūra susijusi su „dvasiniais“ reiškiniais, o technologija griežtai „materiali“.

Kultūra

Kultūra yra plati sąvoka, joje telpa visa žmogiškoji patirtis. Kiekviena mintis vienaip ar kitaip yra susijusi su kultūra kaip su visumine suvokimo erdve. Socialinis tarpusavio bendravimas sukūrė sąlygas rastis kalbai ir komunikacijai – ženklinimas, kaip intelekto sugebėjimas priskirti turinį formai ir išlaikyti jų vienumą. Tai vienaip ar kitaip susiję reiškiniai su kultūra.

Ne tik vidiniai dalykai kuria kultūrą, bet ir jos išraiškos plotmė. Idėjai keliaujant iš vidaus į išorę, kalba, kad ir kokią formą ir ženklų sistemą turėtų, visada atlieka tarpininko vaidmenį. Ji koduoja, šifruoja, neleidžia būti permatoma. Viskas priklauso nuo siuntėjo ir gavėjo pozicijų. Jų buvimas šalia lemia jų supratimą apie jį, kuris bus daugmaž panašus. Taip gimsta miestai ir ištisos civilizacijos, kurios yra skirtingos, bet visos kuria kultūrą, nes tai yra jų veikimo priežastis.

Gamta yra savaip susijusi su kultūra. Ji buvo pradžia ir yra medžiaga kultūrai. Pradžia paprasta: kitų gyvių stebėjimas ir mokymasis iš jų. Gamta kaip modelis, bet ne kaip pati kultūra. Kultūrai gimti reikia žmogaus ir jo kalbos, jo veiksmų. Kultūrai rastis neužtenka tik dvasios, jai dar reikia medžiagos ir jų jungiamosios dalies – kalbos.

Technologija

Technologija yra ne tik kultūros dalis, bet ir žmogiškojo pasaulio pažinimo priemonė. Ji pradėjo lėtai, bet su laiku išmoko dvigubinti savo dauginimosi laipsnį. Nuo paprasčiausių iki sudėtingiausių technologinių inovacijų, žmogus išmoko gyventi taip, kaip norėjo. Jis siekė komforto ir ramybės. Greičiausiai to neįmanoma pasiekti, bet būtent tokie neįmanomi siekiai plečia mūsų pažinimo ribas.

Technologija – nuolatinis žingsnis į priekį. Deja, ne visada įmanoma tą žingsnį pamatyti ir žinoti, kur jis nusileido. Bet jis visada yra ir nori toliau plėstis. Neapsiribojant Žemės reikalais, jis siekia dangaus. Vaizduotė nepajėgi suprasti visko, nes ji neturi ribų, kaip ir Visata. Todėl jos gali būti suprastos kaip technologijos veikiančiosios pusės. Viena be kitos negali egzistuoti, nes abidvi vadovaujasi laiko reliatyvumu. Technologija gimsta anapus laiko. Kultūra – šio žaidimo arena.

Kultūra ir technologija

Tomas Kunas priėjo prie išvados, kad mokslas plėtojasi, kai keičiasi visa iki tol vyravusi nuomonė. Tai sunkus mokslui metas, nes tuo metu daug mokslininkų saugo savo darbo vietą, savo įsitikinimus ir bando atmesti tai, kas nesisieja su tuometine paradigma. Bruno Latūras nori parodyti, kad mokslą tirti reikia ten, kur tas mokslas randasi ir kas tą mokslą kuria. Tai mokslininkai ir jų sociologinė aplinka, jų tarpusavio santykiai ir jų prieiga prie mokslinių metodų, eksperimentų, duomenų, objektų ir teorijų.

Vadinasi, mokslas yra labiau susijęs su kultūra ir žmogiškaisiais faktoriais, nei su abstrahavimu ir gryna teorine žiūra. Mokslininkas nėra robotas, jis turi savo aiškią poziciją ir gyvenimo filosofiją ir jis gali nekreipti dėmesio į tiesos paiešką. Todėl kartais mokslas gali būti netikslus ir remtis pasenusiomis žinios, nes kitokia nuomonė tiesiog neišgirstama.

Panašiai ir su technologija, vienas ar kitas išradimas, kuris galėtų pakeisti žmonių gyvenimus nekenkiant aplinkai, susiduria su egzistuojančia infrastruktūra, kuri neketina pasiduoti ir užleisti vietos. Ir taip yra dėl pačios kultūros, dėl tų dvasinių ir neapčiuopiamų dalykų, kurie lemia mūsų santykį su aplinka.

Ką manai tu?

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.