Ekseterio ir Stokholmo universiteto mokslininkai sukūrė matematinį modelį, kuris padės ateityje ištirti, kaip genetiškai užprogramuojamos geros ir blogos charakterio savybės.
Ekseterio universiteto matematikos mokslų daktaras Sasha Dall kartu su tarptautine mokslininkų komanda suformavo skirtingų rūšių individų socialinį elgesį paaiškinantį matematinį modelį. Giminės atrankos teorija biologams kurį laiką leido paaiškinti, kodėl vienoms rūšims būdingi altruistiniai, o kitoms – savanaudiški elgesio modeliai. Pavyzdžiui, bitės aukoja savo gyvenimą ir dirba kitų bičių gerovės vardan, o vorai kartais sudoroja net savo rūšies atstovus. Tačiau iki šiol mokslininkai nesugebėjo paaiškinti genetinio polimorfizmo vaidmens. Kodėl kai kurie individai yra genetiškai užprogramuoti padėti kitiems, o kiti – tuo naudotis.
Tyrinėdami mikrobų kolonijas, mokslininkai išskyrė socialinio elgesio modelį, kuris jiems leido suprasti, kaip stipriai organizmų elgesį gali nulemti juos supanti aplinka. Pasak mokslininkų, individų elgesys ir ypatybės dažnai perduodamas iš kartos į kartą. Tai leidžia tiksliai prognozuoti jų socialinius santykius, ryšį su kitais giminės nariais. Pasak S. Dall, mūsų – žmonių – elgesys yra lankstus. Mes nusistatome savo tikslus ir susikuriame požiūrį į pasaulį. O kai kurios rūšys gyvena pagal tam tikras instrukcijas. Tačiau kartais nutinka taip, jog individai, gyvenantys pagal genetiškai užprogramuotą modelį, pasielgia nenuspėjamai.
Jų tikslas – atskleisti kaip genetiškai sąlygotas gerumas veikia skirtingų rūšių populiacijose. Stokholmo universiteto profesorius Olofas Leimaras teigia, jog ateityje elgesiui įtaką darantys genetiniai modeliai bus tiriami dar nuosekliau.
Mokslininkų darbas „Genes as Cues of Relatedness and Social Evolution in Heterogeneous Environments“ publikuotas žurnale „PLOS Computational Biology“.
Skaityti plačiau galite čia. Daugiau mokslininko minčių – čia.