Mokslo šaltiniai: ką skaityti internete?

Mokslas Mokslo šaltiniai: ką skaityti internete?...

Patikimi informacijos šaltiniai visur yra labai jautri tema. Moksle melagingi faktai formuoja ištisus jais paremtus judėjimus, o padaroma žala būna skaudi. Dirbantiems su informacija kasdien, kaip mokslininkams, žurnalistams ir pan., šaltiniai nėra problema. Tačiau kitiems – gali būti. 

Kaip nepasiklysti internete? TECHO.lt pradeda straipsnių ciklą, kuriame apžvelgsime įvairius informacijos šaltinius, pasistengsime patarti, kaip juos atsirinkti. Pirmoji tema – interneto portalai.

Kam to reikia?

Atsirinkti šaltinius sunku ne tik todėl, kad informacijos kasdien daugėja, o internete gali reikštis visi, kas nori. Propagandos aparatai darosi gudresni, sunkiau perkandami, o kartais įgauna naują formą – ją net galima vadinti kita realybe. Pavyzdžiui, tai, ką Rusijoje daro Kremlius, specialistai jau seniai apibūdina „alternatyvia realybe“.

Nepaslysti nėra lengva. Ypač pasaulį sukrėtus skaudžiai nelaimei. Kai prieš kelias dienas Mančesteryje įvyko teroro išpuolis, #fakenews arba #alternativefacts užliejo interneto erdvės. Žinoma, po sukrėtimo, suveikia įvairūs žmogiški faktoriai, nejučiomis galime feisbuke pasidalinti žinia, kuri yra labai labai toli nuo realybės.

Moksle šaltiniai taip pat labai svarbu. Išgalvoti faktai gali suveikti taip smarkiai, kad tampa pasauliniu judėjimu ir pridaro daug žalos. Pavyzdžiui, prieš vakcinas nusiteikę žmonės dažniausiai „iš oro“ traukia nebūtus faktus, jais bandydami pagrįsti savo pseudo teorijas. Iš kai kurių būtų galima pasijuokti, jeigu dėl to negrįžtų pavojingos ligos, kurios jau buvo seniai kontroliuojamos. Medicina šiaip yra #alternativefacts meka. Matyt, sergančius žmones lengviau apgauti, tikinant, kad vėžį gydo vitaminas C arba stebuklingi nuovirai. Pabaiga, deja, dažniausiai būna labai liūdna.

Nukenčia ir kiti mokslai. Mokslininkai, užuot dirbę savo darbą, turi atsikirtinėti netikrų faktų prisirinkusiems aktyvistams. Pavyzdžiui, nors Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (angl. Large hadron collider, LHC) CERN sėkmingai veikia jau kelerius metus, 2012 m. paleista antis apie juodąsias skyles ir pasaulio pabaigą vis dar labai aktyvi. Turbūt viena įdomesnių netikrų istorijų publikuota satyriniame scienceinfo.news saite. Mokslininką neva surijo LHC atverta juodoji skylė, o CERN išplito milžiniški vabzdžiai-mutantai. Išskirtinai juokinga, daug fantazijos reikalaujanti istorija.

Kaip man yra papasakojęs CERN mokslininkas Stevenas Goldfarbas, pirmiausia, reikia niekuo nepasitikėti, o tikri mokslininkai yra didžiausi skeptikai. „Net aš, gavęs tyrimo duomenis, jais iš karto nepatikiu, nes pirmiausia išanalizuoju, kas su tais duomenimis galėtų būti ne taip. Tik tada nueinu pas kolegas ir parodau, ką gavau. Tada jie bando surasti, prie ko prisikabinti. Kai koks nors atradimas pereina visus skeptikų lygius ir būna išpublikuojamas, tokia tiesa galima pasitikėti“ – sakė jis.

Jis taip pat pataria nepasitikėti spalvomis ir reklamomis, pasidomėti žmonėmis, kurie užsiima naujienų gamyba, jų šaltiniais. „Mane stebina, kiek daug žmonių sugeba taip užtikrintai viešai pasakyti: tiesa yra tokia! Pats taip niekada nedaryčiau, nes esu mokslininkas. Paklauskite tų žmonių, kas turėtų atsitikti, kad jie pakeistų savo nuomonę. Tai – labai geras atrankos būdas. Mačiau, kaip Billas Nye vienoje diskusijoje apie evoliuciją to paklausė to savo oponento – kreacionisto. Jis atsakė: nieko. Jo nuomonės nepakeistų niekas. Jeigu kas nors taip pasako – nepasitikėkite tuo žmogumi. Mokslininkas atsakytų, kad jam užtektų faktinio įrodymo, kad jo teorija – neteisinga. Taip veikia mokslas“, – tame pačiame interviu pasakojo S. Goldfarbas.

Tai ką skaityti?

American Council on Science and Health“ neseniai atliko tyrimą ir paskelbė, kurie populiarūs naujienų (ne tik mokslo) portalai publikuoja žinias, pasiremdami moksliniais faktais. Apibendrinti rezultatai parodyti lentelėje:

Anot šio tyrimo, geriausia mokslo naujienas skaityti žurnale „Nature“, „Science“, „The Economist“, „NewScientist“ ir „Live Science“. „Popular science“ ir „Wired“ taip pat geri lediniai, tiesiog jų antraštės ir temos būna skirtos clickbaitams. O „Physics World“ – priešingai: temos tokios rimtos, kad jas tikrai ne visi gali suprasti. Sveika pasekti ir jų socialinius tinklus. Kai kuriuos jų gali tekti užsiprenumeruoti ir už tai sumokėti šiek tiek pinigų.

Populiarių portalų – CNN, „Fox News“, „New York Times“, The Telegraph“, „The Huffington Post“ – geriau visai neskaityti, nes ten pateikta informacija ne tik neatitinka realybės, bet dar skleidžia visiškai priešingus faktus, negu skelbia mokslininkai.

Didžiausi pasaulio mokslo centrai puikiai dirba su mokslo populiarinimu internete. Visada paskaitau NASA, ESA, CERN portalus. Kai kurios lietuviškos mokslo institucijos savo portaluose skelbia su jomis susijusias mokslo žinias, tačiau dažniausiai tai daro labai kanceliariškai ir nelabai pasistengia apdoroti informacijos. Turbūt geriausiai kontekste šiuo metu atrodo Fizinių ir technologijos mokslų centro portalas.

Mokslinių straipsnių duombazės, kaip arxiv.org, onlinelibrary.wiley.com, sciencedirect.com, researchgate.net, scholar.google.lt ar kt., irgi yra geri žinių šaltiniai. Tiesa, dažnai informacija ten gali pasirodyti per sunki žmonėms, neturintiems mokslo backgroundo, todėl gerai, kai ją kas nors apdoroja. O tai dažniausiai padaro anksčiau išvardinti patikimi šaltiniai.

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: