Nuo cirko iki Robokopo: stop kadro animacija filmuose

Gineso rekordų knyga pirmuoju stop kadro (stop-motion) animacijos filmu tituluoja „Humpty Dumpty cirką“ (1898 m.). Jame Albertas E. Smithas, pakadriui judindamas ir fiksuodamas dukros žaislus – cirko akrobatus ir gyvūnus, – sukuria judesio iliuziją. Deja, šiandien filmo likimas nėra žinomas – jis laikomas dingusiu arba neišlikusiu.

Humpty Dumpty cirkas (stop kadras, public domain).
Humpty Dumpty cirkas (stop kadras, public domain).

Trečiajame – ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose stop kadrą į naujas aukštumas iškėlė bei išpopuliarino specialiųjų kino efektų kūrėjas Willis O'Brienas. Jo kurti efektai filmuose „Dingęs pasaulis“ (1925 m.) ir legendiniame 1933–ųjų „King Konge“ (apie kurį TECHO jau rašė čia) įėjo į kino istoriją, o stop kadro animaciją iš paprasto kino triuko pavertė technika, atgaivinančia fantastinius padarus ir pasaulius. 

O'Brieno modeliai buvo kuriami iš narelių sudarytus griaučius apvelkant gumine „oda“.  Į kai kurių modelių vidų buvo montuojamos pūslės leidžiančios išpūsti ar sutraukti krūtinės ląstą, taip sukuriant kvėpavimo iliuziją.

King Kongas (1933 m.). Kadras iš filmo
„King Kongas“ (1933 m.). Kadras iš filmo

Tokia detali animacija reikalavo ilgo ir kruopštaus darbo, maža to – apjungti ją su filmuotais aktorių kadrais reikėjo specialios technikos: filmuotas vaizdas pakadriui projektuojamas iš galinės pusės ant mažesnio ekrano, nuolat keičiant modelių pozicijas ir viską fiksuojant po vieną kadrą. Ir taip kiekvienai scenai, kiekvienai sekundei po 24 atskirus kadrus. Rankų darbo! O'Brienas su nedidele komanda užtruko visus metus, animuodamas „King Kongą“.

King Kongo animacijos kūrimo schema. Šaltinis: Richard Rickitt - Special Effects: The History and Technique
Animacijos ir nufilmuotų aktorių scenų apjungimo schema. Šaltinis: Richard Rickitt - Special Effects: The History and Technique

O'Brieno efektai įkvėpė naująją kartą, tarp jų ir Ray Harryhauseną. Harryhausenas debiutavo kartu su jo mentoriumi tapusiu O'Brienu sukurdami filmą apie dar vieną milžinišką beždžionę „Mighty Joe Young“ (1949 m.). Filmas pelnė Oskarą už specialiuosius efektus.

Harryhausenas pats kūrė mitologinių būtybių modelius ir daug eksperimentuodamas ištobulino stop kadro techniką: organiškiau suliejo filmuotą ir animuotą vaizdus, į veiksmą įtraukė aplinką, su kuria sąveikavo tiek filmuoti, tiek animuoti veikėjai, pradėjo dirbti spalvotame kine. Vienoje kultinių tapusių Harryhauseno sukurtų scenų filme „Jasonas ir Argonautai“ (1963 m.), filmuoti herojai kovoja su daugybe juos puolančių skeletų. Scena tokia sudėtinga, kad jos kūrimas truko mėnesius, kartais per dieną paruošiant vos 13 kadrų. 

Aštuntąjame dešimtmetyje mokslinės fantastikos kino pasaulį sudrebino „Žvaigždžių karai“. Pirmos dalies (dabar IV) šachmatų mini scenos animaciją sukūrė Philas Tippettas, o „Imperija kontraatakuoja“ jis jau kūrė naują stop kadrų animacijos techniką „go motion". Iki šiol stop kadrų animacija savo ryškumu ir kapotumu kontrastavo su filmuotomis scenomis: aktoriams greičiau judant atsirasdavo natūralus neryškumas dėl judesio (motion blur), tuo tarpu animuotos scenos susidėjo iš sekos statinių, todėl visada ryškių kadrų. Tippettas, norėdamas dar labiau patobulinti animacijos realistiškumą, fiksuodamas filme greitai judėti turinčius modelius, juos šiek tiek sujudindavo, taip išgaudamas nedidelį suliejimą ir sukurdamas tolygesnio greito judėjimo iliuziją.

Na, o po „Žvaigždžių karų“ sekė daugiau kultinių Tippetto specialiųjų efektų šedevrų, tarp kurių: Indiana Jones and the Temple of DoomHoward the Duck, Willow bei RoboCop 2, pasižymėjęs ypatingai įmantriais modeliais.

Tačiau nors stop kadro animacija ir tobulėjo, ji tebeliko labai kruopštaus ir ilgo darbo reikalaujantis procesas. Tuo tarpu kompiuterinė grafika ne tik tobulėjo, bet ir greitėjo. Tippettas tai pajuto savo kailiu, kuomet Jurassic Park efektus, planuotus kaip stop-motion, nuspręsta pakeisti kompiuterine grafika. Ne, Tippetto neišspyrė, jis ir toliau dirbo prie Jurassic Park, kartu su kompiuterinės grafikos specialistais prižiūrėdamas dinozaurų judesių dinamiką. O šiuo metu dirba savo studijoje tiek su kompiuterine, tiek su stop kadro grafika, kartais paleisdamas į eterį ir tamsius nemeinstryminius stop motion filmus, pavyzdžiui „Mad God“.

O kokie jūsų mėgstamiausi filmai su stop kadro animacija?

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.