Anksčiau jis prisistatė mokslininku, kuris prieš tai buvo rockstaru, dabar jis yra mokslo rockstaras. O prieš kelerius metus legendinis seras Davidas Attenborough pasakė, kad, jeigu reikėtų rinktis, kam perduoti estafetę, tai būtų Brianas Coxas. 

„Nežinomybė manęs neglumina. Manau, tai – mokslo esmė. Visatoje yra milijardai dalykų, apie kuriuos nieko nežinome. O faktas, kad apie kažką dar nieko nežinome, labiausiai ir vilioja mane. [...] Man nereikia atsakymų į visus klausimus. Aš noriu turėti klausimų, kurių atsakymus trokščiau surasti“, – knygoje „Why Does E=mc²?“ rašo B. Coxas.

Nors B. Coxas visada buvo aktyvus akademinės bendruomenės narys, rašė mokslo populiarinimo knygas, tačiau dėmesio daugiau nesusilaukė. Jo biografijoje nepamirštama paminėti, kad jis grojo ir gana populiariose roko ir pop roko grupėse: „D Ream“ ir „Dare“.

Fizikos profesorius labiausiai išgarsėjo 2010 m., kai BBC pasirodė jo serialas „The Wonders of the Solar System“.

B. Coxas savo laidose, knygose, pasirodymuose ne tik supažindina su pagrindinėmis mokslo teorijomis, naujausiais pasiekimais, bet kartu viską padailina per labai žmogišką – egzistencialistinę – prizmę (todėl jį taip ir mėgstu). Jis diskutuoja temomis: kodėl mes esame? Kaip Visata mus sukūrė? Kas sukūrė Visatą? Ar egzistuoja Dievas?

Štai šiame video jis kartu su Stephenu Hawkingu pasirodo legendinių „Monty Python“ šou:

O čia jis su Neilu DeGrasse Tysonu pasakoja apie mokslo populiarinimo iššūkius XXI a.

Kalbinant mokslininkus-mokslo populiarintojus, teko girdėti, kad kartais jie iš kolegų susilaukia kritikos. Esą užuot dirbę „rimtą“ darbą laboratorijose ir pan., jie pasirenka pramogas – bendrauti su žmonėmis, pradėti TV karjeras ir kt. B. Coxas daro viską vienu metu. Jis ir veda laidas, ir gastroliuoja po pasaulį, ir atlieka mokslinius tyrimus bei dėsto universitetuose.

Kaip mokslininkas, nemažai nuveikė ir dalelių fizikoje. Jis priklauso grupei mokslininkų, kurie atnaujina ATLAS (kur taip pat dirba kitas mokslo rockstaras – mano labai mėgiamas fizikas Stevenas Goldfarbas) ir CMS eksperimentų detektorius. „Nebūnu televizijoje tam, kad padaryčiau ten karjerą. Mokslas man svarbiausia“, – viename savo interviu sakė profesorius.

B. Coxas taip pat yra labai aktyvus nežemiškos gyvybės egzistavimo hipotezės šalinininkas. Tiesa, jo piešiamas scenarijus nėra labai romantiškas. Profesorius mano, kad tarp 350 mlrd. kitų galaktikų tikrai egzistuoja civilizacijų. Tačiau jos gali būti taip toli, kad mums niekada nepavyks užmegzti kontakto.

„Manau, didžiausia tikimybė, kad gyvybę atrasime Marse. [...] Panašu, kad sąlygos ten anksčiau buvo tinkamos gyvybei atsirasti. [...] Taip pat Jupiterio palydovas Europa. [...] Panašu, kad gyvybė Žemėje užsimezgė prieš 4 mlrd. metų, galbūt netgi anksčiau. Tai reiškia, kad gyvybė prasidėjo iš karto, kai tik atsirado tam sąlygos. Todėl galime manyti, kad visur, kur yra panašios sąlygos, užsimezga gyvybė. Tiesiog to dar nežinome“, – teigė B. Coxas.

B. Coxas birželio 14 d. pirmą kartą atvyksta į Estiją. „Humoro klubas“ ir „Comedy Estonia“ dovanoja du bilietus į jo pasirodymą. Konkurso sąlygas šiandien paskelbsime TECHO feisbuke.