G. Rumšas: „LEGO – ir rimtas hobis, vienijantis daugybę žmonių“

G. Rumšo nuotr.

Kultūra G. Rumšas: „LEGO – ir rimtas hobis, vieni...

Gintaras Rumšas (internetuose dar žinomas kaip Grumlinas) – vienas reguliariausių, produktyviausių ir turbūt vyriausių Lietuvos tinklaraštininkų, rašantis itin plačiame temų spektre.

Bet be visa to, jis – dar ir LEGO fanas, turintis daugiau nei 800 (!) LEGO rinkinių – ir gyvas įrodymas to, kad LEGO nėra vien tik vaikiški žaislai. Tad apie tai ir kalbamės, o jūs perskaitę sužinosite, kodėl LEGO vienu metu negamino žalių detalių.

– Kaip atradote LEGO?

– Gavosi panašiai kaip su profesija – besimokydamas vidurinėje mokykloje neplanavau būti geodezininku/kartografu, o tapau turbūt visam gyvenimui. Panašiai ir su LEGO – atsitiktinė pažintis, tapusi ilgalaikiu hobiu.

1993 metais mūsų institute buvo pradėtas vykdyti Šveicarijos Konfederacijos pagalbos Lietuvos kartografijai projektas. Su projektą vykdžiusiais šveicarų firmos specialistais užsimezgė artimi draugiški ryšiai, ir vienas iš jų, pagal kontraktą dirbęs vokietis, tuomet mano dvylikmetei dukrai atvežė lauktuvių LEGO rinkinį. Iki tol nebuvau susidūręs su tokiais konstruktoriais, nors sovietai kooperatyvų laikais irgi gamino kažkokius truputį panašius šlykščius klonus. Besilankant Šveicarijoje, kito šveicarų kolegos draugė mano dukrai padovanojo pas ją užsilikusius savo sūnaus LEGO likučius (pagal apimtį susidarė koks kibiras). Maždaug tuo metu LEGO rinkiniai pasirodė ir Lietuvoje, pradėjau pagal turimas finansines išgales pirkti juos dukrai. Tačiau po kokių metų-pusantrų ji metė konstravimą ir visas tas užsiėmimas laipsniškai perėjo man.

Maždaug 1996 metais atradau LEGO bendruomenę internete: USENET naujienų grupę rec.toys.lego. Iš jos nusidriekė ryšiai į LEGO konstruktorių tinklapius, tada sužinojau, kad esu AFOLas (Adult Fan Of Lego). Paaiškėjo, kad egzistuoja pasaulinė LEGO mėgėjų bendruomenė, kurią laipsniškai pradėjo vienyti Internetas, ir šiuo metu tai gana impozantiška bendruomenė. Joje esu gal daugiau stebėtojas (lurkeris), nes nesijaučiu tiek svarbus/įžymus, kad galėčiau viešai reikštis – tad ten aktyviau nedalyvauju.

– Ką kuriate su LEGO?

– Pačioje pradžioje buvo tiesiog rinkinių montavimas ir modifikavimas. Vėliau, kaupiant vis didesnes detalių atsargas, prasidėjo aktyvi kūryba, vyraujant miesto ir kosmoso temoms. Vėliau susižavėjau pilimis ir su nedidelėmis modifikacijomis tai trunka iki šiol.

Kūrinių būta ir mažų, ir didelių, tačiau iš prigimties nemėgstu girtis savo pasiekimais, tad kažkaip niekad nefotografuodavau savo kūrybos. Šiuo metu pradėjau gana didelį projektą – LEGO priemonėmis sukonstruoti XIX a. pabaigos lietuvišką/lenkišką dvarelį su pilna vidaus įranga. Tam teko atlikti nemažas studijas internete, iš kurių gavosi serija įrašų mano bloge grumlinas.lt. Planuoju pristatyti savo kūrinį (kai jį pagaliau užbaigsiu) interneto bendruomenei, tai pamažu fotografuoju konstravimą, tik kad jis lėtokai einasi – vis atsiranda kažkas svarbesnio/skubesnio, o ir kai kurios galvoje susigeneravusios idėjos, jas realizavus, pasirodo niekam tikusios, ir viską tenka perdaryti.

XIX a. Lietuvos-Lenkijos dvarelis įgauna kontūrus (G. Rumšo nuotr.)

Ateities planuose – steampunko tema. Galvoje – keletas idėjų, susietų personažais, tereikia tik save prisiversti sėsti ir pradėti konstruoti.

– Ką pasakytumėte tiems, kurie mano, kad LEGO – tik žaislai vaikams?

– Atsakymas būtų trumpas – glupstvos. Šitą mentalitetą paveldėjome iš sovietmečio laikų, kai nuo tam tikro amžiaus vienintelė tinkama pramoga buvo gulėti ant sofos, gerti alų ir žiūrėti krepšinį. Hobiai būna įvairūs, tačiau rinkti pašto ženklus ar važinėti dviračiu irgi toks pats „vaikiškas“ užsiėmimas – juk vaikystėje tuo irgi užsiėmėme?

Be abejo, LEGO skirtas vaikams, tačiau visų pirma konstruoti, o tik vėliau – žaisti, nes tai nėra žaislas, kurio negalima modifikuoti. LEGO konstruktai leidžia ir juos modifikuoti, ir plėsti – priklausomai nuo vaiko poreikių ir vaizduotės. Tarp kitko, LEGO laikosi neprievartos politikos, kiek tai įmanoma, leidžiant licencijuotus produktus. Savo laiku jie netgi nepardavinėjo žalių detalių, kad vaikai nekonstruotų karinių modelių. Juokinga, nes vaikui tankas gali būti ir raudonas, čia jau jo vaizduotės objektas. Tad dabar LEGO leidžia 60 spalvų ir atspalvių detales, tačiau ir toliau nekuria karinių konstruktų.

LEGO – puiki konstravimo priemonė, kurią galima panaudoti  kuriant įvairius įdomius dalykus. Turėkime omenyje, kad tai ne vien kaladėlės, o ir „Technic“ bei „Mindstorms“ sistemos, kurių pirmoji leidžia konstruoti įvairius veikiančius mechanizmus ir modelius, o antroji įgalina kurti ir programuoti robotus.

Kažkada LEGO mėgėjai patys kūrė kompiuterinio grafinio projektavimo programas, skirtas konstruoti virtualius LEGO modelius: „LDraw“ ir „LeoCAD“, dabar gi LEGO paskelbė viešam naudojimui savo pačių sukurtą „Digital Designer“. Pliusas – niekad nepritrūksi reikalingų detalių, minusas – vis tik norisi pačiupinėti savo kūrinį rankomis.

Grįžtant prie LEGO „vaikiškumo“ – užtenka pasižiūrėti nuotraukas iš įvairių LEGO mėgėjų kūrybos parodų/suvažiavimų (pvz., kasmetinis „BrickCon“ Sietle, JAV), kad pamatytum, jog tai – rimtas hobis, vienijantis daugybę suaugusių žmonių, ir rimtas verslas, generuojantis didžiulius pinigus.

– Kaip manote, kuo LEGO yra naudingas?

– LEGO naudingas keliais aspektais. Visų pirma tuo, kad leidžia vaikams išmokti skaityti montuojamų rinkinių brėžinius ir vystyti darbo su smulkiomis detalėmis sugebėjimus. Kitas etapas – vaizduotės  vystymas, kuriant savo modelius. Ir, be abejo, jei pradedame dirbti su „Technic“ bei „Mindstorms“ sistemomis – tai jau aukštasis konstravimo pilotažas, artėjant prie pramoninių robotų konstravimo. Bet kokiu atveju, LEGO lavina vaizduotę ir pirštus.

Rytų šventyklos projektas (G. Rumšo nuotr.)

Tarp kitko, LEGO sėkmingai pritaikomas suaugusiems apmokyti dirbti komandoje ir išryškinti lyderius – tam skirtas produktas „SeriousPlay“.

– Ką LEGO duoda asmeniškai Jums? 

– Man LEGO – visų pirma streso nuėmimo priemonė. Po sunkios darbo dienos kažką pakonstruoti – puikus antidepresantas: galva užimta tuo, kaip realizuoti ką tik vaizduotės padiktuotą idėją, o rankos užsiima detalių montavimu. Kitas puikus dalykas – naršymas internete, ieškant įdomių kūrinių. Turiu keletą pamėgtų tinklapių, kuriuose galima pamatyti, kaip palyginti nesudėtingi elementai sumontuojami į sudėtingas konstrukcijas, kaip vienam tikslui skirtos detalės panaudojamos visiškai kitam. Man asmeniškai tai – didžiulis poilsis po įtemptos darbo dienos. Ir netgi nebūtina kažką (su)konstruoti – kai kada užtenka prasibėgti per mėgstamus internetinius puslapius, peržiūrint naujus įdomius kūrinius.

G.Rumšas: „Japoniško ir kiniško stiliaus pilys iš oficialių LEGO konstruktų – retas atvejis, kai dar neišardžiau, tiesiog jos abi bus sukergtos į Far East stiliaus paviljoną“ (G. Rumšo nuotr.)Dažnai manęs klausia: „Tai ar buvai LEGOLande?“ Nebuvau, ir šiaip tai nėra mano prioritetinis „žūt-būt“ tikslas. Esu matęs pakankamai nuotraukų, turiu minčių ten kažkada nuvažiuoti, bet tai man nėra kaip Meka-Medina musulmonui.

– Kiek LEGO rinkinių turite? Pagal ką juos renkatės?

– Geras, tačiau labai sudėtingas klausimas. Nusipirkęs rinkinį, aš jį sukonstruoju, kad pasižiūrėčiau, kaip tai atrodo, o paskui išardau ir išrūšiuoju detalėmis pagal savo sistemą. Dėžutes išmetu, instrukcijas kaupiu. Neseniai pabandžiau surankioti iš visų užkampių tas instrukcijas (turiu tikslą pagaliau susiinventorizuoti savo turtą), gavosi daugiau kaip 810 visokių dydžių rinkinių. Įskaičiavau netgi tuos, kurie buvo dedami į čekiškų saldžių kukurūzinių lazdelių dėžutes, kažkada pardavinėjamas „Mašimoje“. Kiek tai bus detalių – sąžiningai pasakysiu, kad nežinau (gal keliasdešimt tūkstančių), bet pagal apimtį turbūt kokia pusė kubinio metro, išrūšiuoto į aibę dėžių dėželių. Na, ir dar daugiau kaip 410 atskirų minifigūrėlių, kurios dabar leidžiamos serijomis (su turimomis iš rinkinių turbūt jų bus virš tūkstančio). Turtui laikyti teko net užsisakyti specialią spintą. Kadangi nerūkau ir (beveik) negeriu, tai vis tiek išleidžiu tam tikras, suderintas su mano antrąja puse, lėšas šitam hobiui.

Pramoginis elfų laivas (G.Rumšo nuotr.)

Kažkada daug konstravau miesto ir kosmoso temomis, tai daugiausiai pirkdavau rinkinius šiomis temomis.  Paskui atėjo pilių metas, dabar gi renkuosi pagal tai, kiek rinkinio detalių bus tinkamos mano dabartiniams ir (galimai) ateities projektams. Taigi, rinkiniai man dabar yra daugiau reikalingų detalių šaltinis, nei konstravimo objektas. Linksmiausia būna, kai žaislų parduotuvėje stoviu prie LEGO lentynų, žiūriu į rinkinius ir mąstau, ar yra čia kas nors, kas man praverstų. Paprastai prisistato pardavėja: „Kiek vaikui metų, gal galėčiau patarti?“.  Nemėgstu man patarinėjančių be prašymo, tad paprastai atsakymas būna: „Vaikui 57 metai, klauskite – patarsiu, nes LEGO domiuosiu nuo 1993“.

– Ką manote apie LEGO klonus – „BanBao“, „Tyco“, „Cobi“ ir t. t.?

– Apie LEGO klonus turiu skeptišką nuomonę. Kažkada, berods 1995 metais, Britanijoje esu pirkęs „MegaBlocks“ (šitie dar gana neblogai derinosi su LEGO), vėliau kažkiek „Cobi“ (irgi gana pakenčiami), tačiau vienareikšmiškai sakau NE pigioms kiniškoms imitacijoms, kurių dabar pilna prekybcentriuose: beprasmiškas pinigų švaistymas, nes „durnas ir skūpas dukart moka“.

Prieš dešimtį metų pirkau kelių kiniškų firmų po vieną-kitą LEGO klonų pavyzdėlį, bet labai nusivyliau, nes kai kurie nesusirenka net naujutėliai, kad derintųsi su LEGO – pasvajokit. O ir žvelgiant į nuotraukas ant dėžučių, darosi aišku, kad tai – grubios imitacijos. Nors Kinijoje gaminami ir tikri LEGO, ten yra jų gamykla, kurioje užtikrinama daniška kokybė. Skirtingai nuo Brazilijos, kur prieš beveik 20 metų gamyklą teko uždaryti (tuomet ėjo gandai, kad karnavalų tauta nesugebėjo atitikti griežtų vikingiškų reikalavimų produkcijos kokybei).

Tad aš beveliju geriau pataupyti ir pirkti originalus. Minėjau, kad dukra kažkada gavo dovanų dėvėtų LEGO detalių iš Šveicarijos. Pagal mano paskaičiavimus, jos pagamintos maždaug apie 1975 metus. Matosi, kad buvo aktyviai naudotos, tačiau iki šiol puikiai montuojasi.

– Minėjote, kad internete egzistuoja LEGO bendruomenė. Kur ir kaip ją galima rasti?

– Internete yra daug LEGO entuziastų bendruomenių. Prasidėjusios kaip atskiri tinklapiai, skirti parodyti savo kūrybai (jų milžiniškas kiekis kažkada buvo ant „Yahoo GeoCities“ platformos, dabar visa tai sunaikinta, uždarius šią platformą), šiandien jos jungia įvairių krypčių LEGO entuziastus. Stipriausios jos yra JAV, Europoje ir Australijoje, su veikiančiomis Azijoje esu mažai pažįstamas (kalbos barjeras), apie afrikietiškas nesu girdėjęs. Mūsų kaimynai lenkai turi ganėtinai stiprią bendruomenę „LUGPol“ .

Lietuviai, deja, tokios bendruomenės neturi – turbūt dėl savo mentaliteto „ką pažįstami pasakys, kad aš tokiais niekais užsiimu“. Ir netgi akivaizdžiai save deklaruojančių lietuvių-konstruktorių kitose bendruomenėse nepastebėjau. Asmeniškai, kasdien peržiūriu įdomiausius LEGO įvykius pasaulyje operatyviai apžvelgiantį „Brothers Brick“, iš kurio galima nukeliauti į daug įdomių vietų.

Besidomintiems Viduramžių+LEGO tematika, galiu rekomenduoti keletą tinklapių, kuriuose LEGO kūriniai dažnai palydimi įdomių (dažnai daugelio skyrių) pasakojimų: „Guilds of Historica“, „ClassicCastle“ ir „Lands of Roawia“.

– Kokie LEGO konstruktai jums yra palikę didžiausią įspūdį? Galbūt turite mėgstamiausius konstruotojus?

– Klausimas vėlgi gana sudėtingas, nes mano mėgimas priklauso nuo mano paties pomėgių tuo metu. Jei kalbėti apie LEGO rinkinius, be abejo, klasikiniai „Castle“, „Pirates“, „Western“, „Adventurers“ ir licenciniai „Indiana Jones“ bei „Hobbit“/LOTR rinkiniai. Jie ir įdomūs, ir juose yra daugybė man tinkančių detalių. Bet negalėčiau išskirti kažkokio atskiro rinkinio.

Steampunk stiliaus balionlėkis (G. Rumšo nuotr.)

Kuo nesižaviu – visokiais 1:1 mastelio automobiliais ar žmonėmis iš LEGO detalių – tai tiesiog beprasmiškas detalių ir darbo švaistymas. Mano nuomone, LEGO nėra skirtas kopijuoti realaus pasaulio objektų, jo tikslas – panaudojant vaizduotę, kurti alternatyvius pasaulius. Na, gerai, „Technic“ ir „Mindstorms“ skirti vystyti konstravimo ir robotechnikos sugebėjimus, bet šios dvi temos yra už mano interesų ribų.

Mėgstamiausi konstruotojai? Sąrašas gali būti ir labai ilgas, ir labai trumpas, priklauso nuo temos. Kadangi šiuo metu esu pakibęs tarp Viduramžių ir Viktorijos/steampunk’o laikų, pateiksiu keletą mano patikrintų nuorodų:

Viduramžių tema: kūrėjai: Jonas Vide , Tirrel Brown, BrickBuilt ar universalas lenkas ciamek.

Steampunk’o tema: kūrėjas captainsmog ar visa Flickr grupė LEGOSteamPunk.

– Ar yra kokių dalykų, kurie LEGO jums nepatinka?

– Be abejo, yra nemažai dalykų, kurie man nepatinka. Visų pirma, tai LEGO diskriminacinė politika internetiniuose pardavimuose: gyvenantys Lietuvoje (taip pat Latvijoje ir Estijoje) negali pirkti internetu tiesiai iš LEGO. Aišku, tai galima išspręsti, turint giminaičių tose Europos šalyse, kurios nėra diskriminuojamos, tačiau vis tiek smėlis tarp dantų lieka.

Antras nepatinkantis dalykas – pasigendu senųjų gerųjų LEGO „Castle“, „Pirates“, „Western“, „Adventurers“ temų. Be abejo, LEGO yra komercinė įmonė, todėl jie gamina tai, kas neša pelną, tad nenuostabu, kad perka licencijas „Star Wars“, „Indiana Jones“, „Hobbit“/LOTR, „Disney“, „Batman“ ir kitų filmų temomis gaminamiems produktams. Apie 2000 metus LEGO rodė labai prastus finansinius rezultatus, tačiau rado išeitį būtent turinčios paklausą produkcijos gamyboje (kuo labai piktinosi LEGO klasikos gerbėjai, teigdami, kad LEGO „supopsėjo“). Aš naudoju nemažai detalių iš tų licencijuotų produktų, tačiau jie brangesni nei originalūs LEGO.

Trečias nepatinkantis dalykas, ne visai susijęs su LEGO – gailiuosi, kad Lietuvoje nebeliko „Shell“ degalinių: jie užsakinėdavo specialius LEGO rinkinius savo tinklui, parduodamus už sukauptus taškus. Tarp kitko, skrisdamas normaliomis avialinijomis, stengiuosi nusipirkti tik lėktuvuose pardavinėjamų specialių LEGO rinkinių.

– Paskutinis interviu apie LEGO sakinys. Koks jis bus TECHO skaitytojams?

– Jeigu suvokėte, kad LEGO perkate lyg ir savo vaikams, bet konstruojate kur kas daugiau nei jie – ir sveikinu su vaizduotės vystymu, ir užjaučiu dėl ligos, vadinamos AFOLizmu (kas tas AFOLas – žiūrėti pirmą skirsnį).