Saulės sistema Lietuvoje

Atstumai kosmose yra tokie dideli, kad juos žmogaus protui suvokti sunku. 150 milijonų kilometrų, skiriantys Žemę nuo Saulės, yra tik skaičius – įsivaizduoti, kaip toli yra mūsų žvaigždė, mūsų smegenys nelabai pritaikytos. O kas būtų, jei šiuos atstumus sumažintume iki kasdienių dydžių? Kaip atrodytų Saulės sistema, perkelta į Lietuvą?

Pirmiausia reikia susitarti, ką laikysime Saulės sistemos riba. Įprastinė riba – vadinamoji heliopauzė, ties kuria baigiasi Saulės vėjo kuriamas burbulas ir prasideda tarpžvaigždinių dujų užpildyta erdvė. Jos spindulys yra apie 90 astronominių vienetų, o astronominis vienetas lygus jau aukščiau minėtam atstumui nuo Saulės iki Žemės, t. y. 150 milijonų kilometrų. Paimkime šį dydį – 13,5 milijardo kilometrų – ir sumažinkime šimtą milijonų kartų. Tada burbulas susitraukia iki 135 kilometrų spindulio, o padėjus Saulę geografiniame Lietuvos centre, netoli Kėdainių, heliopauzė visomis kryptimis bus netoli Lietuvos sienų: truputį išlindusi į Latviją, Baltarusiją ir Kaliningrado sritį, bet nesiekianti jūros ir Lenkijos.

Taigi padėjome Saulę Lietuvos centre, prie Ruoščių kaimo Kėdainių rajone. Koks jos dydis? Tikrasis Saulės skersmuo yra beveik 1,4 milijono kilometrų arba 1400 milijonų metrų. Padalinę iš šimto milijonų, gauname keturiolika metrų. Maždaug tiek pat, kiek tipinis sovietinių laikų penkiaaukštis namas. Nuo Saulės paviršiaus kartais pakyla centimetrų ilgio protuberantai. Kai kurie iš jų yra gerokai didesni, metrų ilgio; didžiausi ilgiu prilygsta Saulės spinduliui.

Eikime nuo Saulės prie planetų. Arčiausiai jos yra Merkurijus, nutolęs 46–70 milijonų kilometrų – jo orbita gana ištęsta, tad atstumas nuo Saulės nuolatos kinta. Mūsų masteliu, tai yra 460–700 metrų spindulio elipsė, kuria skrieja penkių centimetrų skersmens akmenukas. Vienoje jo pusėje temperatūra yra tokia, kad lydosi metalai, kitą stingdo kosminis šaltis.

Antroji planeta – Venera. 12 centimetrų skersmens – kumščio dydžio – akmuo, gaubiamas nepermatomos tankios atmosferos, sukasi beveik tiksliai kilometro spindulio apskritimu. Maždaug toks atstumas yra nuo oficialaus Lietuvos centro iki Ruoščių kaimo. Mūsų gimtoji Žemė yra tik truputį didesnė, o jos orbitos spindulys – pusantro kilometro. Marsas – dvigubai mažesnis, teniso kamuoliuko dydžio, rausvas akmenukas už 2,3 kilometrų nuo Saulės. Už Marso, trijų–penkių kilometrų atstumu nuo Saulės, yra Asteroidų žiedas, sudarytas iš daugybės didesnių ir mažesnių akmenukų bei smilčių. Didžiausias žiedo objektas yra Cerera, kurios spindulys – 950 kilometrų – mūsų masteliu sumažėja iki mažiau nei centimetro. Kaimo kelius dengiančiame žvyre yra stambesnių akmenukų, nei Asteroidų žiedo objektai mūsų pasirinktu masteliu.

Čia verta sustoti ir apsižvalgyti, kiek nutolome nuo Saulės. Penki kilometrai yra atstumas nuo Lietuvos centro iki Kėdainių geležinkelio stoties. Kaune panašus atstumas yra Savanorių prospektu nuo autostrados iki miesto centro, Vilniuje – nuo geležinkelio stoties iki Akropolio, Klaipėdoje – nuo Senosios perkėlos iki Tarptautinės perkėlos Smeltėje. Palyginus su visa Lietuva, tai yra labai maži atstumai, o visgi jau praskridome pro keturias vidines planetas ir netgi Asteroidų žiedą.

Keliaujame toliau, kur atstumai tarp planetų vis didėja. Štai Jupiterį nuo Saulės skiria beveik aštuoni kilometrai. Pati planeta yra kone pusantro metro skersmens dujų kamuolys: dešimt kartų mažiau, nei Saulė, arba lengvojo automobilio aukštis. Aplink Jupiterį sukasi dešimtys palydovų; keturi didžiausi, vadinami Galilėjaus mėnuliais, yra 3–5 centimetrų skersmens ir skrieja 4–19 metrų spindulio apskritiminėmis orbitomis.

Saturnas nuo Saulės nutolęs jau per 14 kilometrų. Mes vis dar esame Kėdainių rajone! Pati planeta yra 1,2 metro skersmens dujų kamuolys, kurį supa žiedai, nutolę 7–80 centimetrų atstumu nuo planetos paviršiaus, arba iki dviejų metrų nuo centro. Saturną, panašiai kaip Jupiterį, supa dešimtys palydovų. Didžiausias iš jų – Titanas – yra penkių centimetrų skersmens tankios atmosferos apgaubtas rutulys už 12 metrų nuo planetos.

Už Saturno pagaliau paliekame Kėdainių rajoną. Uranas nuo Saulės nutolęs per beveik 29 kilometrus – Kauno dar nepasiekiame, bet esame jau netoli. Kauno-Klaipėdos magistralę Urano orbita kerta tarp Babtų ir Sitkūnų. Urano skersmuo – beveik tiksliai pusė metro, kaip stambokas automobilio ratas. Aštuntoji Saulės sistemos planeta Neptūnas yra beveik tokio pat dydžio, kaip Uranas, o skrenda 45 kilometrų atstumu nuo Saulės. 45 kilometrai – tai Kauno šiauriniai pakraščiai, Panevėžio aplinkkelis, Šiluva ir Raseinių prieigos. Per dieną tiek nueiti jau yra iššūkis.

Praskridę pro visas aštuonias Saulės sistemos planetas, vis dar pasiekiame tik trečdalį atstumo iki heliopauzės. Netrukus už Neptūno orbitos prasideda Kuiperio žiedas, kurio išoriniu kraštu įprastai laikoma maždaug 50 astronominių vienetų, arba 75 kilometrų mūsų masteliu, riba. Ties išoriniu Kuiperio žiedo pakraščiu randame Kryžkalnį, Šiaulius, Anykščius, Elektrėnus, Prienus ir Jurbarką. Didžiausias objektas Kuiperio žiede yra Plutonas – beveik penkių centimetrų skersmens spurga.

Ką randame toliau? Už Kuiperio žiedo Saulės sistema toli gražu nesibaigia. Išsklaidytasis diskas tęsiasi iki pat heliopauzės ir dar toliau – jo kraštą randame tik už daugiau nei 200 kilometrų. Tokiu atstumu pietuose yra Gardinas, o šiaurėje netgi pralekiame Rygą. Išsklaidytame diske randame Eridę – antrą didžiausią žinomą Transneptūninį objektą, vos milimetru nusileidžiantį Plutonui pagal skersmenį, tačiau lenkiantį jį mase.

Bet Saulės sistema, pagal kai kuriuos apibrėžimus, nesibaigia ir čia. Aplink Saulę skrajoja ir daugybė kometų, kurios sudaro Oorto debesį. Jo gabaritai nėra tiksliai nustatyti, bet pagal dažniausiai pateikiamus įvertinimus, debesies vidinis pakraštys nuo Saulės nutolęs per 3000 kilometrų, o išorė – per 7500 kilometrų. 3000 km – tai Portugalija, Grenlandijos artimieji krantai, beveik Šiaurės ašigalis, Astana, Teheranas ir Kairas. 7500 kilometrų – Čikaga, Kalgaris, Seulas ir Šanchajus. Ir net ir tai galbūt nėra pabaiga: pagal kai kuriuos įvertinimus, Oorto debesis gali būti dešimt kartų didesnis – pasiekę tokius atstumus jau paliekame Žemę.

Šitaip didėjant atstumams, galbūt netrukus pasieksime ir kitas žvaigždes? Apskaičiuoti atstumą iki jų mūsų masteliu nesudėtinga: Kentauro Alfos ir Proksimos sistemą nuo mūsų skiria keturi milijonai kilometrų, arba dešimt kartų tiek, kiek iki Mėnulio. Šitai verta pakartoti dar kartą: jeigu Saulės sistemą sumažiname iki Lietuvos dydžio, o Žemę nuo Saulės skiria pusantro kilometro, tai artimiausia mums žvaigždė yra nutolusi dešimt kartų daugiau, nei realybėje skiria Žemę ir Mėnulį. Atstumai – astronominiai ir tiesiogine, ir perkeltine prasme.

Pabaigai – jei norite patyrinėti Saulės sistemą kitokiu masteliu, siūlau apsilankyti puslapyje If the Moon was only one pixel.