„Rogue One. The Star Wars Story“

Rež. G. Edwards, vaid. F. Jones, M. Mikkelsen, F. Whitaker, D. Yen

2016

Net tie, kas nesidomi fantastika, žino kas yra „Žvaigždžių Karai“. Tai – viena populiariausių fantastinių visatų. Kosminė saga, kaip narsūs sukilėliai priešinasi nežmoniškai ir galingai Imperijai, trunka jau ketvirtą dešimtmetį. Šioje pasakojimo dalyje sužinosime, kaip Imperija sukūrė „Mirties Žvaigždę“ ir kaip sukilėliai gavo šio superginklo brėžinius.

Kiek jūs pasiryžę paaukoti už savo idealus? Ar padėtumėte ant laisvės aukuro savo gyvybę, netgi žinodami, kad niekada nepamatysite savo pastangų rezultato? Kas verčia žmones jungtis prie pralaiminčios jėgos ir mestis, rodos, į beviltišką mūšį? Šiuos ir panašius klausimus žiūrovui užduoda „Šelmio“ kūrėjai.

Filmas labai skiriasi tiek nuo pompastiškų G. Lucaso darbų, tiek nuo kičinio J. J. Abramso „plastmasiuko“. Šiame filme jaučiamas nuoširdumas – ko labiausiai trūko juostai „Galia Nubunda“. Ne noro parduoti kuo daugiau „Žvaigždžių Karų“ atributikos, ne komercinio to ar kito filmo aspekto išskaičiavimo, bet būtent nuoširdumo taip trūko ir paskutiniesiems maestro Lucaso darbams. Po pastarojo filmo pasirodymo atsirado viltis, kad „Disney“ vadovybė suprato, kaip reikia filmuoti „Žvaigždžių Karus“. Būtent toks, sakyčiau, nekomercinis požiūris į „Šelmis – 1“ kūrimą (per daug mirčių filme, kad jį lengva ranka būtų galima priskirti vaikų auditorijai) ir lėmė jo pasisekimą. Vienas įtakingesnių kino puslapių, IMDB, filmui duoda 8 iš 10, o tai jau šį tą reiškia.

Pats „Šelmis“ (Viešpatie, kaip nekenčiu šitaip išversto pavadinimo!) gavosi labai subalansuotas. Neperkrautas specialiaisiais efektais ir nereikalinga pompastika, kovų, susišaudymų ir kitokio veiksmo yra tiek, kiek reikia.

Žinoma, čia visgi „Žvaigždžių Karai“, taigi veikėjai tiesiog privalo ištarti kokią nors skambią frazę ar atsistoti vaizdinga poza, kurgi be šito! Bet tuo nėra piktnaudžiaujama. Saikingai paberta ir dramos, ir komiškų elementų – dėl to filmas žiūrisi lengvai, net nepaisant to, kad ekrane pastoviai žūsta „mūsiškiai“. Filmas įtraukia, norisi pergyventi už personažus, ir,net žinodamas, kad sukilėliai vis tiek galų gale nugvelbs tuos brėžinius, visą laiką jautiesi kaip ant adatų. Vienas geriausių pernai matytų filmų.

10/10