Maždaug 3400 metų senumo. Ir jis iki šiol skamba gražiai.

„Huritų dainos“ – tai akmens plokštelės, kuriose muzika užrašyta dantiraščiu. Šios plokštelės buvo iškastos senovinio Ugarito uostamiečio teritorijoje šiaurinėje dabartinės Sirijos dalyje, kurioje tuomet gyveno amonitai, priklausantys semitų etninei grupei. Plokštelės datuojamos daugmaž 1400 pr. Kr.

Vienoje iš šių plokštelių (H.6) yra iškalta huritų giesmė Nikkalai – tai yra pats seniausias žmogaus užrašytas pilnas muzikinis kūrinys. Kai kuriose plokštelėse iškalti ir kompozitorių vardai, bet h.6 kompozitorius nėra nurodytas (nors galima tikėtis, kad juo yra vienas iš penkių žinomų rinkinio kompozitorių).

H.6 yra vienas iš 36 himnų, užrašytų šumerų raštu, – bet vienintelis išlikęs pilna forma. Himnų plokštelės praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje rastos Ras Sharmos griuvėsių teritorijoje, kur kažkada buvo Ugarito Karališkieji rūmai.

Akmens plokštės rastos sluoksnyje, kuris datuojamas XIV a. pr. Kr., o radinius 1955–1968 m. paskelbė senųjų kalbų lingvistas Emmanuelis Laroche, kuris sukatalogavo plokšteles, žymėdamas jas H raide pagal huritus, o H.6 buvo dar kartą peržiūrėta ir paskelbta 1975 m.

H.6 himno dainų žodžiai skirti semitų deivei Nikkalai, kuri buvo atsakinga už vaismedžių sodus. Plokštelėje yra iškalti nurodymai ir dainininkui, grojančiam instrumentu, vadintu „sammum“ – tarpiniu variantu tarp arfos ir lyros. Kai kuriose plokštelėse net galima rasti nurodymų, kaip reikia suderinti sammum.

Užrašytų senovinių muzikos kūrinių yra išlikę ir daugiau – pavyzdžiui, Seikilos epitafija (stela) ar Delfų himnai, bet „Huritų dainos“ yra bent tūkstantmečiu senesnės. Tiesa, nesama vieningo jų vertimo – šiuo metu pasaulyje žinomos bent penkios skirtingos rekonstrukcijos interpretacijos. 1977 m.paskelbta Hanso-Jocheno Thielio H.6 versija skamba taip:

Aš (atnešiu X?) švino formoje, mindamas prie (dieviškojo sosto) dešiniosios kojos
Aš (apvalysiu?) ir pakeisiu (nuodėmingumą)
(O kai nuodėmės bus) nebpridengtos ir jų nebereikės keisti,
Aš jausiuosi gerai užbaigęs aukojimą

(Tada kai) išreikšiu meilę (dievybei), ji mane širdyje mylės
Mano atnešama auka gali pilnai nuplauti nuodėmę
Tai, kad atnešiu sezamo aliejaus, man gali padėti
Pagarbiai bijodamas aš galiu…

Nevaisingą jie gali paversti vaisingu
Jie gali atnešti grūdų
Ji, žmona, pagimdys (vaikus) tėvui
Tegul ta, kuri dar nėra gimdžiusi vaikus, pagimdo juos

Kaip matyti, himnas gana abstraktus, nors tema ir aiški. Žinoma tai, kad švinas buvo metalas, naudojamas ritualuose – švininių žiedų rasta kasinėjimuose. Taip pat ir su sezamo aliejumi – rasta nedidelis indelis, iš kurio, tikėtina, aliejus buvo pilamas aukojimo metu.

Išgirsti (ir parsisiųsti, o taip pat pasiskaityti daugiau apie) vokalinę intepretaciją galima šiame puslapyje.

Instrumentinių himno versijų taip pat yra bent keletas, o čia pateikiame Michaelo Levy versiją, įgrotą senovine lyra, pagal dr. Richardo Dumbrillo interpretaciją:

Pati H.6 plokštelė dabar saugoma nacionalinaime Damasko muziejuje.

Parengta pagal:
thevintagenews.com
ancient-origins.net
Urkesh public