Vienas sparčiausiai pasaulyje ir Lietuvoje populiarėjančių tvarkymosi su stresu įrankių yra mindfulness meditacija. Lietuviškai šių praktikų pavadinimas verčiamas į dėmesingą įsisąmoninimą. Jungtinėse valstijose nuo 2020 metų mindfulness meditacija gali būti „išrašoma“ vietoj vaistų tam tikrų susirgimų gydymui.
Mindfulness praktikos = Zen minus religija
Pagrindinis veikėjas išpopuliarinęs mindfulness praktikas sekuliarioje visuomenėje yra John Kabat-Zinn. Kabat-Zinn, besimokydamas MIT, išbandė Zen praktikas, „išoperavo“ iš jų religiją ir paliko tik tai kas „veikia“ kliniškai.
Jis praktikas ištyrė ir pritaikė vakarietiškam žmogui, pavadinęs jas mindfulness grįstu streso mažinimu (angl. Mindfulness Based Sress Reduction). Tyrimai parodė, kad praktikuojant mindfulness, smegenys tampa atsparesnės stresui, mažiau reaktyvios stimulams, geriau reguliuojančios emocijas.
Mindfulness padeda tvarkytis su netobulomis smegenimis
Ar jums pažįstamas jausmas – galva pilna minčių, smegenys verda ir net retą akimirką stabtelėjus pailsėti jų neina „išjungti“? Jūs norite ramiai išsimiegoti, išsimaudyti duše ir pavalgyti, bet smegenys nuolat, ne laiku ir ne vietoje, primena apie visokius neišspręstus reikalus, buvusias, esamas ir būsimas problemas?
Užuot „užskaitę“ šiuos priminimus tik kaip mintis (kaip smegenų produktą) ir pasirinkę dėmesį perkelti į atliekamą veiklą (miegą, maudymąsi, valgymą), užsikabinate už kiekvienos minties, pradedate ją gvildenti, ji pradeda daugintis, kol apima visą kūną ir sugadina nuotaiką ir savijautą.
Tyrimai rodo, jog nuolat taip nerimaudami ir sukdami galvoje problemas, kai jų aplink mus nėra, nuolat palaikome įjungtą fiziologinį streso atsaką, kuris eikvoja kūno fiziologinius resursus ir neigiamai įtakoja sveikatą.
Mūsų smegenys yra netobulos, linkusios vertinti situacijas neigiamai, kai jos neutralios ar netgi teigiamos (rodo tyrimai), sumenkinti gerus apsektus ir išpūsti blogus, bei daryti daugybę kitų mąstymo klaidų. Jeigu nemokame savo dėmesio valdyti ir nuolat leidžiame jam išsiblaškyti ir „eiti“ ten kur traukia automatiškai kylančios neigiamos mintys, mes pradedame gyventi nebe realybėje, o savo minčių susikurtoje paralelioje visatoje.
Bėda tame, kad smegenims nusispjauti ar problemos verda aplink iš tikrųjų, ar mes tik apie jas galvojame – visas kūnas veikia streso rėžimu abejose situacijose. Kuo ilgiau laiko praleidžiame streso rėžime, tuo labiau aliname savo resursus.
Mindfulness teigiamai keičia smegenų struktūras
Atsilenkimais tikėti nereikia, jeigu juos darome, pilvo raumenys stiprėja. Pasirodo, taip yra ir su mindfulness praktikomis – tikėti nereikia, jeigu jas darome, jos teigiamai keičia smegenis. Klinikiniai tyrimai rodo, kad mindfulness praktikos keičia struktūras smegenų centruose, atsakinguose už dėmesio ir emocijų reguliavimą.
Praktikuojantys mindfulness meditaciją turi aštresnę reakciją, geriau išlaiko ir valdo savo dėmesį, lyginant su nemedituojančiais, sako mokslas.
Pagrindinis mindfulness meditacijų „veiksmas“ smegenyse vyksta prefrontalinėje žievėje ir migdole. Prefrontalinė žievė yra viena iš vėliausiai evoliucijos eigoje išsivysčiusių smegenų dalių, atsakinga už racionalų mąstymą, sprendimų priėmimą, sudėtingo elgesio planavimą.
Migdolas yra primityvus, nuolat ieškantis pavojų, ištepęs slides ir pasiruošęs nešdintis, arba kautis (jeigu išsinešdinti nepavyksta). Mindfulness praktikų tyrimai rodo, jog medituodami mes treniruojame prefrontalinę žievę, kuri slopina migdolo veiklą. Kitaip tariant, mes stipriname racionalų protą, mokydami jį „šnekėtis“ su primityviomis dalimis: „čia ir dabar nėra pavojų“, „dėl tos ataskaitos dabar pergyventi tikrai nereikia“, „mes esame suplanavę ją parašyti rytoj, todėl galime toliau ramiai žaisti Fortnite“.
Kaip ir kur praktikuoti?
Išbandyti ir praktikuoti mindfulness dabar patogu mobiliųjų programėlių pagalba. Atėjo suplanuotas laikas meditacijai arba nenumatytai turi kelias minutes laisvo laiko, įsijungei garso įrašą programėlėje ir praktikuoji.
Headspace yra viena populiariausių ir patogiausių programėlių mindfulness praktikavimui. Pasidomėti giliau galima skaitant John Kabat-Zinn, Mark Williams, Danny Penman ir Ronald D. Siegel literatūrą.