Susipažinkite: komiška fantastika

Fantastika – reikalas rimtas. Drąsios idėjos apie mūsų ateitį, herojiški žygiai, pasaulį ar dar daugiau keičiantys nuotykiai, tarpžvaigždinės kelionės... Bet čia tikrai yra vietos ir humorui. Kartais jis yra vienintelis kūrinio tikslas, bet dažnai per komiškas situacijas tik dar geriau atsiskleidžia rimtos idėjos. Kviečiu susipažinti su penkiais – nebūtinai pačiais geriausiais ar pačiais juokingiausiais, bet tikrai vertais dėmesio – komiškos fantastikos autoriais.

Seras Terry Pratchett

Terry Pratchettas ančių lenktynėse 2013 metais. Šaltinis: Bournemouth Daily Echoantas

Be Terry Pratchetto ir Disko pasaulio serijos neapsieitų nei viena diskusija ne tik apie komišką fantastiką, bet ir apskritai apie fantasy literatūrą. Daugiau nei 40 romanų, kuriuos skaitant pasaulis, nešamas per kosmosą Didžiojo vėžlio A`Tuino ir ant jo nugaros stovinčių keturių dramblių, tampa gyvas, įvairus ir labai artimas. Ar vaikščiotume po vingiuotas Ankh-Morporko gatveles, ar liptume į kalnus Ubervalde, ar stebėtume filosofus Efebėje – visos vietos, visi veikėjai yra puikiai aprašyti, įtikinami ir kupini taiklių įžvalgų apie Apvaliojo pasaulio (t. y. mūsų Žemės) gyvenimą. Disko pasaulio romanuose rasite paralelių su Pramonės perversmu, Holivudu, pasakomis, alegorijų apie lygias teises, priklausomybes ir jų gydymą ir taip toliau.

Daugiausiai Pratchettas rašė apie Disko pasaulį, bet tai – ne vieninteliai jo kūriniai. Daugelį kitų jis rašė bendrai su kitais autoriais: pavyzdžiui „Ilgosios Žemės“ (The Long Earth) serija apie paralelinius pasaulius, parašyta su Stephenu Baxteriu. Arba „Geri ženklai“ (Good Omens) – kartu su „Amerikos dievų“ autoriumi Neilu Gaimanu.

Disko pasaulis. Iliustracijos autorė – Nicolsche iš DeviantArt.

Ką verta perskaityti? „Disko pasaulio“ romanus galima rinktis pagal patinkančius veikėjus ar temas – man labiausiai patinka tie, kurių siužetas sukasi apie Mirtį, bet tai, aišku, tik skonio reikalas. Taip pat ypatingai rekomenduoju „Good Omens“.

Robert Asprin

Robertas Asprinas 1993 metais. Šaltinis: Wikimedia Commons

Kaip jaustumėtės, jei vieną dieną, per paprasčiausią magijos pamoką, jūsų mokytojas iškviestų demoną, o pats žūtų nuo samdomo žudiko rankos? O demonas prisistatytų esąs tiesiog magas, jūsų mokytojo draugas iš kitos dimensijos ir pasiūlytų mokytis pas jį, kadangi jūsų mokytojas savo darbo tęsti jau nebegali (nes, visgi, yra negyvas)? Būtent tokioje situacijoje atsiduria jaunuolis Skeeve`as, kurio kelionė į magijos pasaulį staiga tampa kelione po paralelinius pasaulius ir verslo užuomazga – tikru magišku startuoliu.

Roberto Asprino kūryba – tikra atgaiva nuo darbų, mokslų ir kitų smegenis apkraunančių veiklų. Nuotykinė literatūra, kupina žodžių žaismo, kiek absurdiškos logikos ir įsimintinų veikėjų. Pagrindiniai jo kūriniai – „Mitų korporacijos“ (M.Y.T.H. Inc.) serija, kurios net ir pavadinimo į lietuvių kalbą išversti neišeina, nes prarandamas panašumas tarp žodžio „myth“ ir žodžio „miss“ arba „mess“, kuriuo remiasi visų serijos knygų pavadinimai.

Tananda, Aahzas, Skeeve`as ir Gleepas iš Mitų korporacijos. Iliustracijos autorius – Walter Velez

Ką verta perskaityti: „Mitų“ serijoje knygų yra net 21; iš jų galima išskirti pirmąją, kuri išversta ir į lietuvių kalbą, pavadinta „Dar vienas puikus mitas“ (Another Fine Myth), ir devintąją „Mitų korporacija dirba“ (M.Y.T.H. Inc. In Action). Norintys komedijos kosmose gali išbandyti kitą, trumpesnę, seriją „Kveilio būrys“ (Phule's Company).

Robert Sheckley

Robertas Sheckley`s. Šaltinis: Creative Commons

Sklando gandai, kad Roberto Sheckley`o romanas „Stebuklų dimensija“ (Dimension of Miracles) įkvėpė „Keliautojo kosmostopu vadovą po Galaktiką“. Pastarojo autorius (apie kurį skaitykite truputį žemiau) tai neigia, bet tikrai yra paralelinių Žemių, kuriose taip įvyko. O paraleliniai pasauliai – kaip tik vienas iš Sheckley`o mėgiamų motyvų. Kiti motyvai – žmonių tingumas ir nekompetencija, menkai apgalvotas norų išpildymas, keistos bendruomenės... Iš viso to susideda makabriški ir komiški vaizdiniai, pašiepiantys žmoniją ar tiesiog leidžiantys skaniai pasijuokti iš absurdo. Absurdas kartais nusirita iki to, kad kūriniuose veikėjai ima kalbėtis su rašytoju ir skaitytojais, o siužetas pavirsta vargšo autoriaus bandymais veikėjus grąžinti į numatytą kelią.

„Korporacijos 'Nemirtingumas'“ viršelis. Šaltinis: Penguin Books

Ką verta perskaityti: „Korporacija Nemirtingumas“ (Immortality Inc.) – labiau alternatyvūs pasauliai, „Omega“ (arba The Status Civilization) – labiau keistos bendruomenės, „Galimybės“ (Options) – labiau absurdas. Bet visur rasite visko. Apskritai Sheckley`is garsėja apsakymais, o ne romanais, taigi verta skaityti jų rinkinius; lietuviškai yra išleistas „Trys Beno Baksterio mirtys“.

Douglas Adams

Adamsas prie 42, 42 prie Adamso. Fotografė – Jill Furmanovsky

Žmogus, be kurio skaičius 42 būtų įdomus tik kai kuriems matematikams, o milijonai žmonių neimtų rankšluosčių į kiekvieną kelionę. Na, dėl rankšluosčių gal ir netiesa, bet 42 pasaulinio populiarumo sulaukė dėl „Keliautojo kosmostopu vadovo po Galaktiką“ (The Hitchhiker's Guide to the Galaxy). Rašytojas, dramaturgas, esėistas ir kitoks visų galų meistas, Douglasas Adamsas rašė scenarijus „Doctor Who“ ir „Monty Python“ serialams, knygas apie nykstančias rūšis, esė apie technologijų progresą. Geriausiai žinomi jo kūriniai yra penkių dalių trilogija „Keliautojo kosmostopu vadovas po Galaktiką“, kurioje susipina absurdo humoras, kosminiai nuotykiai ir kafkiška tragikomedija, ir „Dirko Gently`io holistinė detektyvinių tyrimų agentūra“ (Dirk Gently's Holistic Detective Agency), kuri turėjo būti „Doctor Who“ serija, bet ja netapo ir virto dviem romanais.

Kompiuteris „Gilioji mintis“ iš „Gido“ 2005 metų ekranizacijos. Šaltinis: Touchstone Pictures

Ką verta perskaityti: Be jau minėtų „Gido“ ir „Agentūros“, įdomus yra po rašytojo mirties išleistas nebaigtų tekstų ir esė rinkinys „Abejonių lašiša“ (The Salmon of Doubt).

Harry Harrison

Harry`s Harrisonas. Šaltinis: Creative Commons

Amerikietis Harry`is Harrisonas dažnai paminimas, kai fantastai ima kalbėti apie knygas, kurias „skaitė paauglystėje, bet dabar tai jau niekaip“. Aš irgi paauglystėje rijau „Mirties planetos“ (Deathworld) ir „Plieninės žiurkės“ (The Stainless Steel Rat) serijas, kiek jų leido „Eridanas“. Bet nesuprantu, kodėl reikėtų šito gėdytis – tai yra smagi nuotykinė literatūra, kurioje pilna įsimintinų pasaulių ir veikėjų, drąsiai žaidžiama aliuzijomis į gerai žinomų kūrinių siužetus (ko vertas Argonautų legendos perpasakojimas kosmose!), ir, savaime suprantama, yra daug taiklių juokelių. Vėliau atradau „Vikingą Kolumbą“ (The Technicolor Time Machine) ir „Edeno“ seriją – savaip juokingus, bet kartu ir rimtas idėjas nagrinėjančius kūrinius. Visų Harrisono kūrinių stiprioji pusė – kultūros ir civilizacijos, kurių įvairovė tiesiog stulbina. Ar tai būtų tarpžvaigždiniai piratai, ar tolimoje planetoje gyvenantys barbarai, ar senovės indėnai – visos bendruomenės yra savitos, skirtingos ir įsimintinos.

Vieno iš „Vikingo Kolumbo“ leidimų viršelio iliustracija. Dailininkas – Bruce Pennington

Ką verta perskaityti: „Vikingas Kolumbas“, „Vietos! Vietos!“ (Make Room! Make Room!), bent kažką iš „Mirties planetos“ ar „Plieninės žiurkės“ serijų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.