Ursulą Kroeber Le Guin lietuviai geriausiai žino kaip ciklo apie „Žemjūrę“, vienintelio į lietuvių kalbą išversto jos knygų ciklo, autorę. Tačiau pasaulyje ji žinoma kaip viena garsiausių ir originaliausių mokslinės fantastikos rašytojų. Pati autorė visada su pasididžiavimu vadino save tiesiog Amerikos rašytoja, be apsimestinio kuklumo ne tik aukštai įvertindama savo kūrybą, bet ir siekdama mokslinės fantastikos kaip lygiaverčio realistinei literatūrai žanro pripažinimo.
Autorė: Marija Ger
Dokumentinis filmas „Ursulos K. Le Guin pasauliai“ („Worlds of Ursula K. Le Guin“) buvo kurtas beveik dešimt metų. Režisierė Arwen Curry, U. K. Le Guin tevynainė iš Berkeley, žavėjosi rašytojos kūryba nuo pat vaikystės ir, kaip pati teigia, baigė žurnalistikos studijas su tikslu paimti iš Le Guin profesionalų interviu. U. Le Guin mirtis šių metų pradžioje tapo jai, kaip ir daugeliui kitų fanatų, netikėtumu ir skaudžia netektimi. Curry tikėjosi, jog filmą dar spės išvysti ir įvertinti pati filmo herojė. Tuo vertingesni yra juostoje užfiksuoti susitikimai su Le Guin, jos monologai ir epizodai iš vėlyvos jos veiklos.
Filmas apžvelgia U.K. Le Guin gyvenimą ir kūrybą, sekdamas kaip gaires rinktinius jos kūrinius. Kartu mes sekam šiuose kūriniuose iškeltas idėjas, perteiktas įtakas, kurios pasireiškia ne tik šiuose pavieniuose romanuose, bet persmelkia visą Le Guin kūrybą, vystosi bei transformuojasi.
Ištikimą Le Guin gerbėją nuvils nebent nuspėjamas jos kūrinių pasirinkimas: „Žemjūrės“ ciklas, „Kairioji tamsos ranka“ („Left Hand of Darkness“), „Išvarytieji“/ „Nuskurdintieji“ („Dispossessed“), ir kai kurie vėlesnieji. Bet čia turiu pažymėti, jog gera pažintis su Le Guin kūryba bendrai palieka mažai vietos staigmenoms apie jos asmenybę.
Ji romanuose nuoširdžiai perteikia savo mintis, požiūrį, abejones, daugelio intelektualų XX a. antroje pusėje gvildenamus klausimus ir problemas: kapitalizmas prieš socializmą, ekologiją, nykstančių genčių padėtį, feminizmą bei lytiškumą bendrai ir kitas.
Rašantieji apie Le Guin dažnai akcentuoja jos kaip moters-rašytojos rolę mokslinės fantastikos bendruomenėje, kurioje tuo metu vienareikšmiškai dominavo vyrai. Bet pati Le Guin, susidaro įspūdis, kur kas mažiau jautėsi diskriminuojama kaip moteris, nei kaip fantastė.
„Aš nepasirinkau šio žanro, aš tiesiog taip rašau“, – ne kartą tvirtino ji. Ir kovojo už tai, jog mokslinė fantastika būtų laikoma lygiaverčiu žanru su kitais literatūros žanrais. Ką iš tiesų gali paliudyti ir daugelio jos amžininkų, fantastikos „aukso amžiaus“ rašytojų kūryba, ir jos pačios romanai. Net į paauglius orientuotas „Žemjūrės“ ciklas yra savotiška mokslinė maginė fantastika, svariai pagrįsta mitologijos archetipais, antropologija ir kitais socialinių bei humanitarinių mokslų atradimais.
Ryškus pavyzdys: „Kairioji tamsos ranka“ – romanas, kuriame pavaizduota individų, neturinčių pastoviai išreikštos vyriškos ar moteriškos lyties, visuomenė. Jame nagrinėjamas lyties (ir biologinės, ir socialinės) vaidmuo visuomenėje ir istorijoje ne prasčiau už daugumą rimtų tekstų.
Filmo autoriai vietomis pernelyg, mano nuomone, bando interpretuoti „ką norėjo pasakyti rašytoja“, bet bendrai išvengia tendencingų ar pritemptų įžvalgų.
Be pasakojimų apie knygas ir pačią Le Guin, ne mažiau verta pažiūrėti filmą dėl daugelio garsių rašytojų ir kitų kūrėjų interviu ištraukų, kuriuose jie pasisako apie Le Guin, jos įtaką jų kūrybai. Margaret Atwood, China Mieville, Davidas Mitchellas, Neilas Gaimanas – negaili šiltų žodžių žanro klasikei.
Be to, negaliu nepagirti dar labai savotiškos ir išraiškingos animacijos, kuria yra iliustruoti pasakojimai apie knygas.
Apibendrinant, nuoširdžiai rekomenduoju filmą ir užkietėjusiems Le Guin fanams, ir tiems, kurie pažįsta ją tik iš vienos kitos knygos, bet smalsumas veda toliau. O dar labiau norėčiau, kad filmą pamatytų tie, kurie vis dar laiko mokslinę fantastiką vien tuščia paauglių verta pramoga.