Dauguma cheminių elementų gali būti kietos, skystos arba dujinės būsenos, tai priklauso nuo aplinkos temperatūros ir slėgio. Dar 1935 metais apskaičiuota, kad, esant pakankamai aukštam slėgiui, vandenilis turėtų tapti kieta, metalų savybių turinčia medžiaga.

Iki šiol tokio slėgio – maždaug 5 mln. kartų didesnio, nei atmosferos slėgis Žemės paviršiuje – pasiekti nepavyko, daugiausiai – dėl techninių kliūčių. Bet dabar šios kliūtys įveiktos, ir vandenilio mėginys paverstas metalu. Aišku, tai – tik pirmasis žingsnis iki šios vandenilio būsenos ištyrimo.

Vienas iš svarbiausių kitų užduočių – nustatyti, ar, kaip irgi prognozuojama teoriškai, metališkas vandenilis gali išlikti metališkas, net ir daugybę kartų sumažinus jį veikiantį slėgį.

Atradimo nauda – dvejopa. Visų pirma, tikimasi, kad metališkas vandenilis yra labai geras elektros laidininkas, taigi galėtų būti pritaikytas elektronikoje. Antra, manoma, kad masyviose planetose, tokiose kaip Jupiteris, yra didžiuliai metališko vandenilio sluoksniai, tad galimybė ištirti šią medžiagą leis geriau suprasti ir tų planetų sandarą bei jose vykstančius procesus.

Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „Science“.