Žiūrėk, kaip moku! Laikyk alų, parodysiu, kaip reikia!

Kultūra Žiūrėk, kaip moku! Laikyk alų, parodysiu, kaip...

2001 metais Idaho valstijoje (JAV), važiuojant stačia nuokalne sugedo aštuonviečio „Dodge“ mikroautobuso stabdžiai. Vairuotojas Marco apie problemą neperspėjo nė vieno keleivio ir, ilgai nedvejojęs, iššoko iš važiuojančio automobilio. Šokdamas jis trenkėsi galva į asfaltą ir žuvo vietoje, o keleiviai, sugebėję patys sustabdyti transporto priemonę, nenukentėjo. Tais metais Marco tapo Darwino premijos laureatu.

Šis neįprastas apdovanojimas „įsteigtas“ 1993 metais, kai Wendy Northcutt sukūrė internetinę svetainę „Darwin Awards“. Pavadintas vieno garsiausių pasaulio mokslininkų – Charleso Darwino – garbei, jis „apdovanoja rinktinius individus, kurie paaukodami save, apvalo mūsų genofondą. Jie eliminuoja savo genus nepaprastai idiotišku būdu”. Viena svarbiausių Ch. Darwino evoliucijos idėjų – gamtoje neišgyvenantys individai neperduoda savo genų ateities kartoms, todėl ši premija ir yra skirta tokiems „nusipelniusiems” (žuvusiems ar praradusiems galimybę daugintis) pagerbti.

Nors premija egzistuoja tik neoficialiai – internetinės svetainės ir spausdintų knygų pavidalu, dauguma turbūt yra girdėję apie kurį nors šios teorinės premijos laureatą. Bet tik nedaugelis žino, kad nugalėtojams teko atitikti griežtus kriterijus ir taisykles. Darwino premijos laureatai nėra tik internetinė tautosaka – tai patikrinti ir liudininkų užfiksuoti įvykiai, kurie atrinkti remiantis konkrečiomis taisyklėmis. W. Northcutt įvardina penkis svarbiausius elementus:

  1. Nepaprastas meistriškumas. Kandidatai ir laureatai turi pademonstruoti išskirtinio lygio kvailumą. Pirmenybė teikiama būtent kvailumui, o ne ekstremalumui. Mes nekalbame apie rūkymą lovoje ar varžybas – kuris išgers didžiausią alkoholio kiekį; kalbame apie tokius atvejus, apie kuriuos išgirdę netikėdami kratome galvas ir dėkojame, kad šie individai baigė gyvenimą anksti ir nenustempė iš paskos niekuo dėtų aukų.
  2. Sustabdyta reprodukcija, t. y. nugalėtojai turi būti arba mirę, arba praradę galimybę daugintis. Dažniausiai apdovanojimas teikiamas pirmam atvejui, bet būna įvairiai. Jei individas liko gyvas po tokio įspūdingo „pasirodymo“, panašu, kad genai nėra visiškai beviltiški, juose užkoduotas vikrumas, ištvermė ar tiesiog elementari sėkmė, todėl tokie kandidatai būna įvardinami tik kaip „paskatinamojo prizo“ (Honorable Mention) nominantai.
  3. Individas iš genų fondo privalo pasitraukti pats. Praeivis, kuriam ant galvos užkrenta puodas, netyčia išmestas pro dangoraižio langą, yra tik atsitiktinė auka, o žmogus, kuris grandininiu pjūklu bando praverti granatą, yra tikrasis Darwino premijos taikinys. Turistui, kurį mašinų parkavimo aikštelėje mirtinai sužeidė ištrūkęs bulius, tiesiog nepasisekė; turistai, kurie bandė darytis asmenukę su laukiniais drambliais ir buvo sutrypti – klasikiniai Darwino premijos nominantai.
  4. Darwino apdovanojimams nominuojami tik sveiko proto, pilnai suprantantys savo veiksmus, suaugę žmonės. Sutarta, kad jauni žmonės gaunantys automobilio teises, sugeba mąstyti racionaliai, todėl gali patekti į apdovanojimus nuo 16–18 metų. Tačiau esant išskirtiniam kvailumui, gali būti nominuoti ir jaunesni.
  5. Visi Darwino premijos laureatai turi būti turėti patikimus informacijos šaltinius: kelis patvirtintus straipsnius, televizijos reportažus, o geriausia – liudininkus ar filmuotą medžiagą (kurios paskutiniu metu itin gausu). Tai itin aktualu šiais laikais, kai fake news yra gana dažnas reiškinys, Dauguma garsių ir internete paplitusių „nugalėtojų“ yra nepatvirtinti ir net paneigti atsakingų pareigūnų.

Nors Darwino premija yra „netikras” apdovanojimas, ginčų ir debatų kyla nuolat. Dažniausiai diskutuojama, ar galima juoktis iš tragiškai pasibaigusių įvykių. Apdovanojimų kūrėjai argumentuoja paprastai – juoktis galima ir net privaloma, juk šie įvykiai dažniausiai būna tokie netikėti, o pademonstruotas kvailumas išskirtinis.

Kad teorija nebūtų tokia sausa, atrinkau keletą kriterijus atitinkančių laureatų:

1995 metais Kanadoje, nutrūktgalvis Robertas nusprendė nustebinti savo išskirtiniu triuku: apsiginklavęs raketa varomu vandens motociklu, jis planavo dideliu greičiu atitrūkti nuo vieno iš Niagaros krioklių, išskleisti parašiutą ir sėkmingai nusileisti. Robertas neįvertino, kad didelė drėgmė paveiks techniką. Šlapia raketa nesuveikė, parašiutas neišsiskleidė, o Robertas, išgyvenęs (!) šuolį, nuskendo, nes... nemokėjo plaukti.

1998 metai sausio 29 diena Ohajo valstijoje. Michaelas su keliais draugais linksmai leido laiką vieno jų namuose, kol namų šeimininkas pasiskundė, kad jo akvariuminė žuvelė pasidarė per didelė ir ryja kitas. Michaelas pasisiūlė atkeršyti už tokią neteisybę ir išgriebęs žuvį nusprendė ją praryti. Žuvis, matomai turėjo kitų planų, todėl išskėtusi pelekus, užstrigo gerklėje. Nepaisant visų medikų pastangų, išgelbėti nepavyko nė vieno.

1997 metais gruodžio mėnesį Pensilvanijoje, Pitsburge, kalėjime sėdėjęs Jeromas nusprendė imti likimą į savo rankas ir įvykdė „beveik" sėkmingą pabėgimą. Išdaužęs daugiaaukščio „Allegheny“ kalėjimo langą, jis į laisvę bėgo animaciniuose filmuose išbandytu būdu – susirišęs paklodes į vientisą virvę, jis šią konstrukciją permetė per atsivėrusią ertmę ir pradėjo leistis. Vis dėlto, Jeromas neįvertino keleto dalykų: virvė buvo per trumpa (iki žemės trūko daugiau kaip 25 metrų), paklodės nėra pati tvirčiausia medžiaga, o dužęs stiklas pjauna ne prasčiau nei peilis. Belieka pastebėti, kad virvės galo Jerome taip ir nepasiekė... Bet čia dar ne pabaiga! Vienam kaliniui ši mintis pasirodė tokia geniali, kad jau po metų jis pakartojo Jeromo žygį. Deja, Darwino premijos negavo, nes išsisuko tik keliais lūžiais.

1997 metais gruodžio mėnesį Šiaurės Europą niokojo milžiniška audra. Danijoje uraganiškas vėjas siekė 180 km/h, o didžiulės bangos griovė pakrantę. Viena moteris nervingai žiūrėjo žinias, kurios skelbė apie „didžiausią audrą Danijos istorijoje“. Staiga ant namo stogo buvusi TV antena atsipalaidavo ir nukrito – vaizdas dingo, o moteris, nusprendusi nepraleisti tokios svarbios informacijos, nusprendė užlipti ant stogo ir sutaisyti anteną pati. Vėjo nupūsta, nukrito ir tapo garsiausia uragano auka.

2000 metai. Filipinuose, Davao mieste keleivis Augusto, salone išsitraukęs pistoletą ir granatą, užgrobė lėktuvą, skridusį į Manilą. Pareikalavęs, kad lėktuvas nusileistų žemiau, jis apiplėšė keleivius (grobis siekė ~25.000$) ir  pareikalavo, kad personalas atidarytų orlaivio duris. Prisisegęs savos gamybos parašiutą, Augusto bandė iššokti pats, bet dėl per didelio vėjo greičio jam to padaryti nepavyko. Tą sekundę, kai jis ištraukė žiedą iš granatos, jį paslaugiai išspyrė vienas iš stiuardų. Lėktuve liko tik žiedas, o Augusto rankose – granata.

2001 metais Tenesio valstijoje grupė „fuksų“ nusprendė pasilinksminti uždarytoje bibliotekoje ir nučiuožti specialia skalbiniams skirta šachta. Papildomi metai universitete būtų padėję suprasti, kad bibliotekos įprastai skalbiniams skirtų šachtų neturi. Anga buvo skirta šiukšlėms ir vedė į automatinį šiukšlių smulkintuvą. 19 metų Wesley šoko pirmasis – kelis aukštus pasidžiaugęs linksmaisiais kalniukais, apačioje buvo „supakuotas“. Likę studentai nusprendė iš paskos nesekti.

2010 metais Vašingtono valstijoje, nedideliame Sedro-Vulei miestelyje, vyko automobilių lenktynės. Du lenktynių komandos nariai nusprendė sukonstruoti smagų atrakcioną – metalinę 200 litrų statinę užpildė metanoliu ir  atsisėdę ant jos – padegė mažą skylę, buvusią statinėje. Spėjama, kad jie tikėjosi, kad bačka šaus į priekį kaip bulius, o jie linksmai mojuos sužavėtiems praeiviams. Tačiau „bačka“ suveikė, taip kaip ir turėjo suveikti – sprogo. Išbarstytas jos dalis rado 40 metrų spinduliu.

2014 metai kovo 2 d. Nyderlandai. Ką tik baigėsi varžybos tarp „Ajax“ ir „Feyenoord“ futbolo klubų. Didelė grupė sirgalių stotyje laukia traukinio. Tuo tarpu du drąsiausieji nusprendė parodyti vyriškumą ir kitiems pademonstruoti, kad jie nebijo gultis ant bėgių net artėjant traukiniui. Vienas atsigulė ant bėgių, tikėdamas, kad traukinys pervažiuos virš jo, bičiuliui drąsos pritrūko, tačiau intelekto departamente jis nenusileido, todėl atsiklaupė greta bėgių ir galvą padėjo ten, kur, jo manymu, traukinio bėgiai turėjo nesiekti. Traukinio būta žemesnio ir platesnio...

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: