Astronomija ir Everestas virtualioje realybėje

Nors šiuo metu virtuali realybė (VR) dažniausiai siejama su žaidimais, ši technologija gali būti naudojama ir verslo kuriamų produktų pristatymams, anatomijos mokymui ar net nuotolinių komandos susitikimų organizavimui. 

Apie VR reikšmę, panaudojimo galimybes ir virtualioje realybėje kuriamas patirtis pasikalbėjome su Pauliumi Preikšaičiu, organizuojančiu virtualios realybės patirčių parodą.

– Pauliau, ar galėtum plačiau papasakoti, kas yra VR? Kodėl tuo turėtų domėtis ne tik technologijų entuziastai?

– VR tai technologija, kuri leidžia pasinerti į kitą pasaulį. Pavyzdžiui, aplankyti vietas, kuriose nesi buvęs (o gal esi ir nori pabūti dar kartą), įkopti į Everesto viršūnę, irkluoti valtį Trakų ežere ar tiesiog paįvairinti žaidimų patirtį naujomis.

VR neprideda papildomų elementų į tikrovę (kaip daro išplėstinė realybė, angl. augmented reality), bet perkelia tave į naują pasaulį, kurį gali pilnai tyrinėti ir atrasti.

Deja, šiuo metu VR yra ribota ir gali sekti tik galvos ir rankų judesius, ką leidžia daryti „HTC VIVE“ ir „Oculus Rift“ akiniai su „Touch“ pulteliais. Bet jau yra pradėti leisti tam skirti papildymai. Pvz., „HTC VIVE“ sukūrė priedą, kurį, primontavus prie bet kokio objekto, bus pradėtas jo sekimas VR taip pat. Tai yra, objektas realybėje, kurio anksčiau „nematei“ virtualioje realybėje, dabar matosi ir užsidėjus VR akinius, jį gali paliesti. Tai išplečia galimybes, nes leidžia paįvairinti žaidimo patirtį. Tarkime, šį priedą uždėtum ant gaisrinės žarnos ir pritaikytum tai gaisrininkų mokymui kovoti su ugnimi, naudotis įranga.

Manau, kad VR šiuo metu turi gan blogą vardą, nes populiarėja dažniausiai per žaidimus. Tai suteikia įvaizdį, kad VR yra tik dar viena konsolė vaikams žaisti ir gadintis akis.

Aš su tuo visiškai nesutinku. Manau, VR panaudojimas yra labai platus ir puikiai tiktų tiek versle, tiek mokyklose.

Tarkime, turi įmonę, kuri dirba su interjero dizainu. Tu gali savo klientams ir susidomėjusiems žmonėms rodyti viską nuotraukose, arba gali viską perkelti į virtualią erdvę, kur žmogus galės „pasivaikščioti“ po kambarį, pakilnoti ir apžiūrėti daiktus.

Arba esi biologijos mokytoja(s). Vaikai apie žmogaus kūną gali mokytis žiūrėdami nuotrauką vadovėlyje arba užsidėję VR akinius. Mokytojas rodytų, kaip atrodo skeletas, jie galėtų padaryti kokius tik nori pjūvius ir pažiūrėti iš arčiau į kiekvieną kaulą.

Arba dailės pamokas perkelti į VR ir piešti 3D erdvėje.

Šios VR patirtys, kurias miniu, nėra tolima ateitis, o dabartis, tai galima pritaikyti mokykloje jau dabar. O, suradus tinkamą įmonę ir šiek tiek investavus, patirtys gali būti sukurtos ir pagal individualios poreikius.

Juolab kad įmonės savo verslus į VR irgi jau pradeda kelti, dažnai tai panaudodami, kai nori geriau perteikti savo darbus ar važiuodami į tarptautines konferencijas ir nenorėdami veštis visų produktų.

– Telesoftas, kuriame dirbi, sukūrė „VR Medusa“, projektą, įrodantį, jog įmanoma bendrauti per atstumą, naudojantis virtualia realybe. Taip pat šiuo metu organizuojate virtualios realybės patirčių parodą, kurioje galima išbandyti ir lietuvių kurtus VR eksperimentus. Kaip šiandien matai VR situaciją Lietuvoje? Kokioje srityje Lietuvoje tai būtų pritaikoma labiausiai?

– „VR Medusa” tikrai pakeičia suvokimą apie nuotolinį bendravimą ir sulaukė nemažai dėmesio MWC’17.  Kalbant apie VR situaciją Lietuvoje, manau, esame labai ankstyvoje stadijoje. Didelė dalis žmonių, ypač vyresnio amžiaus, nežino, kas tai yra ir žiūri labai įtariai, nepasitiki. Trūksta įmonių, kurios apie tai kalbėtų garsiai ir skleistų informaciją. Jaunimą VR traukia daugiausia dėl žaidimų, o ne dėl to, kaip gali būti pritaikyta gyvenime, siekiant spręsti rinkos poreikius.

Labai gerai, kad įvairiose parodose be VR patirčių šiuo metu neapsienama, bet dažnai matau, kad atsivežamos tos pačios patirtys. KTU sukurtą parasparnio patirtį mačiau turbūt visose parodose, kuriose lankiausi pastaruoju metu. Tad tikrai trūksta įvairovės.

Asmeniškai, norėčiau VR perkelti į edukacijos sektorių, nes, manau, kad Lietuvos mokyklų pamokas yra būtina įvairinti ir daryti įdomesnes. Kaip jau minėjau, jau dabar sukurtos patirtys, kurias galima naudoti nemokamai ir visai lengvai pritaikyti pamokose. Pvz., „Valve Corporation“ sukurtas „The Lab“ turi patirtis „human medical scan“ ir „solar system“, kurias naudojant būtų galima mokytis biologiją ar astronomiją.

„Google“ sukurtas „Tilt Brush“ gali būti panaudotas dailėje, daugybė arcade tipo žaidimų gali būti naudojama kūno kultūroje. Taip pat „Samsung“ turi VR patirtį su irklavimo treniruokliu.

Kalbant apie verslą, paprasčiausiai, be didelių brainstormų, VR gali pritaikyti dizaineriai, architektai, statybų įmonės rodyti savo darbus, o taip pat ir skirtingų didelių dalių ar objektų prekybininkai (laivai, lėktuvai, ir pan.).

– Parodoje galima išbandyti skirtingus VR akinius. Kuo skiriasi pagrindinių gamintojų gaminami VR akiniai ir ar svarbu žinoti šiuos skirtumus?

– Šiuo metu rinkoje geriausiai žinomi yra šie įrenginiai:
„Samsung gear VR“
„Google cardboard“
„HTC VIVE“
„Oculus Rift“

„Samgunf Gear“ ir „Google Cardboard“ yra labai panašūs. Jie yra skirti naudoti kartu su specialiais telefonais (pvz., „Samsung gear“ VR su „Galaxy S7“ ir „S7 edge“) ir seka tik galvos judėjimą, VR patiri tik žvilgsniu, bet nieko negali paliesti. Galima įsigyti skirtingus apsus gauti VR patirčiai. Į tai įeina ir „Youtube“ video, ir mini žaidimai. Turinys yra nuolatos papildomas.

Su šia įranga kyla problema mėginant skirtingas patirtis: pasitaiko, kad nesutampa akių ir kūno pusiausvyra. T.y. kad akys rodo, kad „judi“ ir į tai nori reaguoti kūnas. O, kadangi iš tiesų yra stovima, pasitaiko ir nukritimų.

„HTC VIVE“ yra vienas iš populiariausių VR įrenginių dėl to, kad jutikliai seka ne tik galvos, bet ir rankų judesį, kai yra naudojami pulteliai. Dėl galimybės įsilieti į patirtį visu kūnu ir dėl to, kad judesiai pilnai sekami, nesutapimų ir iš to kylančių nemalonių potyrių yra minimaliai.

„Oculus Rift“ seka judėjimą su kamera, kuri yra jungiama prie kompiuterio. Iki „Touch“ išleidimo, „Oculus“ buvo panašus į „Samsung“ ar „Google“ akinius, bet dabar žengė didelį žingsnį į priekį ir gal net pasivijo „VIVE“.

Skirtumų žinojimas yra labai svarbus. Pirmiausia, reikia suprasti, kokie tavo poreikiai. Jei jie yra tik pažiūrėti video ar kartą per mėnesį pažaisti vieną kitą žaidimą, gal „Samsung“ ar „Google“ akinių pilnai užteks. Jei nori išmėginti VR patirtį viso kambario erdvėje, tai reiks jau „VIVE“ ar „Oculus Rift“.

– Daugybė šiuo metu kuriamų VR žaidimų ir patirčių yra tik demo versijos pirmosiose vystymo stadijose. Kada galima tikėtis išbaigtų brandžių kūrinių etapo? Ar labiau tikėtina, kad tai bus revoliucija VR žaidimuose, ar kitose srityse: kine, reklamoje, kasdieniniame komunikavime?

– Apie datą, kada bus galima pamatyti išbaigtus kūrinius, net VR patirčių kūrėjai šneka atsargiai. Bijoma minėti bet kokius terminus, nes dar nėra žinoma, su kokiais sunkumais bus susidurta. Manau, žaidimus į VR erdvę gali stipriai stumti „PlayStation“ su savo VR įranga. Prireiks bent kelių metų, kad galėtume pamatyti tokius pat žaidimus VR, kokius dabar matome ant konsolių.

Manau, VR pirmiausia veršis į rinką per žaidimus. Po to įsijungs verslas, kuris naudos VR skatinti pardavimams ar nuotoliniam bendravimui bei edukacija (jau dabar Vakarų Europoje yra iniciatyvų VR įnešti į mokyklas ir universitetus). O po to gali vytis ir kitos sritys, tokios, kaip laisvalaikio pramogos. O kai VR taps įprastu įrenginiu, jame atsiras ir reklama, nes kur yra žmonės, ten yra ir reklama.

– Kaip atrodys VR papildyta kasdienybė? Ar galiausiai nebereikės eiti iš namų, ir viską už mus atliks realistiški avatarai?

– Šito dar niekas nežino. Tokiose diskusijose atsiranda ir etikos klausimai, prasideda filosofija.
Manau, VR tik papildys mūsų bendravimą vienas su kitu. Gal virtualūs komandos susitikimai taps kitokie, nei turime šiandien. Gal feisbuko pokalbiai persikels į virtualią erdvę. Gal išnyks toks dalykas, kaip vaikščiojimas po parduotuvę, o užsidėjus akinius viską apžiūrėsim ir užsisakysim internete. Pritaikymas yra milžiniškas ir yra tik klausimas, kiek žmonės įsileis virtualios realybės į savo kasdienius gyvenimo darbus. Manau, parodys tik laikas, bet tikiu, kad gali išaugti poreikis bendrauti gyvai, o tokiu atveju VR, net ir labai pažengusi, gali nepadėti.