2017 m.kovą vykusiuose rinkimuose į Jungtinės Karalystės Bendruomenių rūmus tarp kandidatų buvo ir kosmoso Lord Buckethead (Lordas Kibirgalvis). Savo apygardoje lordas nusileido dabartinei ministrei pirmininkei Theresai May, bet aplenkė Oficialiosios siautėjančių šėlstančių monstrų partijos lyderį. O siūlė tikrai neprastų dalykų: lapių medžiotojų medžioklės įteisinimą, nutraukti ginklų prekybą su Saudo Arabija (ir vietoje to pradėti pirkti ginklus iš Lord Buckethead), leisti balsuoti nuo 16 metų, bet uždrausti vyresniems nei 80, ir dar nemažai kitų labai konkrečių ir įgyvendinamų dalykų. Priešingai nei kiti kandidatai, Lord Buckethead siunčia jums kibirus laimės.
Fantastiką ir politiką maišyti galima labai puikiai. Ir ne tik aprašant tolimos ateities ar magiškų pasaulių politines sistemas. Galima ir atvirkščiai, fantastiką atkelti į politiką. Kosmoso Lord Buckethead tik vienas ir dar gana mažai fantastiškas pavyzdys. Štai Ukrainoje Imperatorius Palpatinas iš „Žvaigždžių karų“ laimėjo vietą Odesos savivaldybės taryboje. Ten pat balsuoti veržėsi ir Darthas Vaderis su Chewbacca (nežinojau, kad jie tokie geri draugai), tačiau pastarasis negalėjo surasti dokumentų ir buvo sulaikytas. Laimei, atsipirko vos kelių eurų dydžio bauda. Antraip gal būtų nutaręs Žemės ir nebelankyti. Bet gal tokia tendencija stebėtis ir neverta, kai toje pačioje Odesoje Darthas Vaderis pakeitė Leniną ant pjedestalo.
Keistus galvos apdangalus keistojoje politikoje dėvėti visai įprasta: ar tai būtų kibiras, ar Dartho Vaderio kaukė, ar aukštas guminis batas. Tokį turi Aukščiausiasis kenkėjas, į politikos viršūnę kopiantis JAV. Klausiate, kas čia fantastiško? Ogi tai, kad pergalės atveju Aukščiausiasis kenkėjas stiprintų žmonių sąmoningumą apie zombių apokalipsę, o lėšas skirtų laiko kelionių tyrimams, kad pagaliau būtų galima atsikratyti Hitlerio. Ir dar įvestų privalomą dantų valymą bei kiekvienam duotų po ponį. Gal ir neblogai, metas ieškotis žalios kortos.
Prie fantastikos (tiesa, labiau maginės nei mokslinės) galima priskirti ir XX a. 10 deš. gyvavusią Nepriklausomą Estijos rojalistų partiją. Pripažinkime, skamba tikrai fantastiškai. Dar fantastiškiau – jie pirmuosiuose rinkimuose po nepriklausomybės atgavimo gavo aštuonias vietas parlamente ir nors monarchijos šioje Baltijos pakrantėje nesukūrė, įveikė Spalio revoliucijos zombį bandžiusius prikelti veikėjus, surengdami XVII a. Švedijos karaliaus Gustavo Augusto dienos paradą. O taip pat sugebėjo paskelbti valgymo streiką. Monarchizmas ir valgymas? Pats tas!
Galima būti šiaip keistais batų ant galvos nešiotojais, galima įsijausti į fantastinių herojų ir antiherojų vaidmenis, o galima pasiūlyti mokslinę fantastiką paversti realybe. Japonijos Laimės įgyvendinimo partija mano, kad gali paleisti magnetinės levitacijos traukinius ir gaminti milžiniškus robotus. Dar jie už imigraciją, prieš mokesčius, už karinės galios didinimą ir neigia Nankino žudynes. Toks savotiškas šiupinys. A, ir dar partijos pirmininkas jau žino, kaip keliauti greičiau už šviesą, tad gal tuos robotus tiesiog parsiskraidinsime iš užšviesmečių.
Visos aprašytos partijos vienaip ar kitaip žada rūpintis žmonėms ar bent jau aprūpinti juos robotais milžinais. O ar kas nors rūpinasi nemirėliais? Net ir Aukščiausiasis kenkėjas ragina žmones įprasti nuo jų saugotis ir juos išnaudoti. Taip taip, Aukščiausiasis kenkėjas zombių nemyli ir nori juos sulaipinti į žiurkėnų ratukus, kad jie eitų, ratą suktų ir taip generuotų elektrą. Laimei, Jungtinėje Karalystėje yra kas tokiai nežmoniškai politikai pasipriešintų. Oficiali prozombizmą atstovaujanti Piliečių už nemirėlių teises ir lygybę platforma įsikūrė 2010 m. ir vienoje iš apygardų gavo net 108 balsus. Vietų Bendruomenių rūmuose, žinoma, jie negavo. O gaila, nes žadėjo surasti būdą pagydyti nuo zombių įkandimo. O tada jau būtų nebūtina jų šaudyti ir visi galėtume gražiai sugyventi vietoje to, kad kištume vargšus vaikštančius puvėsius į ratus.
Ir kas iš viso to? Kodėl žmonės tokias partijas kuria? Teisingi atsakymai galimi keli. Vieniems linksmos partijos įkūrimas gali būti tiesiog pramoga, kuri leidžia gauti nemokamo belgiško alaus. Taip nutiko Kanados Raganosio partijai, kuri paskelbė karą Belgijai. Priežasties būta labai rimtos. Belgų dailininkas Hergé sukūrė komiksą apie berniuką Tintiną, kuris viename iš numerių nugalabijo ne ką kitą, o raganosį. Karą atšaukti tebuvo galima tuo atveju, jeigu Belgija pristatytų į partijos būstinę midijų ir alaus. Tą ambasada Otavoje ir padarė, tad kraujo praliejimo išvengta. Šios partijos programa verta pasidomėti ir daugiau. Ko vertas vien pasiūlymas užtikrinti aukštąjį mokslą statant aukštesnes mokyklas.
Kiti satyrines partijas steigia norėdami pašiepti esamą politinę sistemą ar parodyti jos trūkumus. Maždaug, visos tos partijos tokios, visi tie politikai tokie. Kita vertus, partijos-pokštai kartais iškelia ir idėjų, kurios patrauklios rinkėjams. Ir nors rinkimų laimėti tai dažniausiai nepadeda, bet kitos tradicinės partijos gali mintis pasiskolinti. Taip Jungtinėje Karalystėje jau minėta Šėlstančių kvaištelėjusių monstrų partija iškėlė siūlymus leisti balsuoti nuo 18 metų, o barams dirbti visą dieną, kas vėliau buvo įgyvendina. Galiausiai, visada yra tikimybė, kad pasirodęs neįprastai būsi išrinktas, ką rodo ir mūsiškos Tautos prisikėlimo partijos patirtis. Beje, nors su fantastika jie nesitapatino, bet „Matricą“ mėgdžiojančių plakatų turėjo.
Kuria tokias partijas tai kuria, bet kodėl kas nors už juos balsuoja? Be narių, giminių ir pažįstamų satyrinės partijos paprastai pritraukia protesto balsus. Jeigu visi atrodo „vagiai“ ir nėra už ką balsuoti, galima palaikyti eilinius populistus, o galima ir ką nors linksmesnio. Taip gal ir naudos daugiau būtų, sumažėtų balsų kiekis tenkantis visokiems juodųjų buhalterijų ir panašių reikalų mėgėjams. Kam ant biuletenio piešti lėktuvą su prierašu „Už Prezidentą!“, jei gali piešti Mirties žvaigždę ir palaikyti Tamsiąją pusę. Jie bent jau sausainių žada duoti.