Kur buvęs, kur nebuvęs praūžė tradicinis Nobelio laureatų paskelbimas. Apdovanojimai skirti už labai reikšmingus atradimus, pavyzdžiui, gravitacinių bangų. Tačiau greta šių rimtų mokslininkų šiemet jau 27 kartą buvo apdovanoti ir tyrėjai, vykdantys kiek mažiau reikšmingus, bet ne mažiau įdomius tyrimus. Rugsėjo 14 d. Harvarde įtekti kasmetiniai Ig Nobel apdovanojimai.
Ig Nobel kategorijos kiekvieną sykį šiek tiek keičiasi. Prizai buvo įteikti visuomenės sveikatos, entomologijos, meno, ir dar daugelio sričių mokslininkams. Šiemet laimėtojai paskelbti net dešimtyje sričių. Taigi, kurie tyrimai šiemet buvo labiausiai pagerbti už tai, kad pirmiausia prajuokina, o po to priverčia susimąstyti?
Fizikos Ig Nobel atiteko internetui itin aktualiam tyrimui. Jame nagrinėta, ar teiginys, kad „katės yra skystis“, yra tvirtas. Kadangi katė nėra nei akmuo, nei vanduo, o baisiai judrus padaras, klausimas pasirodė sunkus, ir reologiniai metodai tiksliai į jį atsakyti nepadėjo. Kita vertus, pilna erdvės tolesniems tyrimams!
Su fizika susijęs ir kitas apdovanojimo nusipelnęs klausimas. Neatskleidžiama, kokį kiekį kavos išgėrė Jiwonas Hanas, tačiau jam pavyko nustatyti, kaip galima sumažinti riziką išpilti kavą. Pavyzdžiui, einant atbulomis ar sugriebus puoduką kaip paukščio nagais. Tyrimas būtų labai aktualus, jeigu žmonija nebūtų sugalvojusi tokio įstabaus išradimo kaip puoduko dangtelis. Na, bet tema bent jau padėjo tyrėjui atsiimti Ig Nobel prizą skysčių dinamikos srityje. Jeigu tingite skaityti straipsnį, galite pažiūrėti ir pristatomąjį video.
Anatomijos Ig Nobel apdovanojimas skirtas už itin svarbų tyrimą apie tai, kodėl senukai turi dideles ausis. Pasirodo, per penkiasdešimt metų ausys paauga visu centimetru. Tad galbūt ne vilkas pasitiko Raudonkepuraitę, o labai labai pasenusi senelė, kurios ausys buvo labai didelės. Kodėl taip yra? Yra kelios versijos, pavyzdžiui, kad oda praranda elastingumą, tačiau viena tikroji tiesa dar nėra atskleista.
Kol vieni tiria žmones, kiti stebi gyvūnus. Pavyzdžiui, pavyko aptikti, kad urvuose Brazilijoje gyvena savotiški vabzdžiai. Jų patelės turi penius, o patinėliai – vaginas, ar bent labai panašius organus. Už tokį įdomų pastebėjimą apie apsikeitimą vaidmenimis buvo paskirtas biologijos Ig Nobel. Tačiau tuo gamtiniai atradimai šioje Pietų Amerikos valstybėje nesibaigia. Mitybos srities Ig Nobel prizas šįkart įteiktas nestandartiniam tyrimui, mat aiškintasi ne tai, ką reikėtų valgyti žmonėms, o tai, ar žmonės valgomi. Tiksliau, ar geriamas jų kraujas. Kaatingoje, Brazilijoje, gyvenantys šikšnosparniai Diphylla ecaudata daugiausiai minta paukščių krauju, tačiau kas nutinka, jeigu laukinių paukščių aplink mažai? Patyrinėjus šikšnosparnių išmatas paaiškėjo, kad vampyrai neatsisako ne tik vištų, bet žmonių kraujo.
O štai stebint žmonių ir gyvūnų bendravimą, pavyko laimėti ekonomikos Ig Nobel. Pasirodo, norėdamos padidinti pelnus, lošimų įstaigos turėtų pagalvoti, ar verta įsigyti krokodilų. Australijos ir JAV mokslininkai turistams davė palaikyti metro ilgio krokodilą, o tuomet patikrino, kaip jie elgiasi lošdami. Tie, kuriems roplys labai nepatiko, darė mažesnius statymus, o tie, kuriems jis sukėlė mažiau neigiamų emocijų, statė daugiau.
Likusieji Ig Nobel apdovanojimai išdalinti už žmogaus tyrimus. Pavyzdžiui, už nustatymą, kad grojimas didžeridū veikia kaip vaistas nuo miego apnėjos ir mažina knarkimą. Tad jūsų ir jūsų artimųjų gyvenimas gali tapti daug ramesnis ir taikesnis. Už tai šiemet įteiktas taikos Ig Nobel. Tiesa, vargu, ar skiriant prizą buvo pagalvota apie tai, kad didžeridavimas namuose gali sukelti ne pačias taikiausias mintis muzikanto kaimynams.
Medicinos srityje tirtas pasibjaurėjimas sūriu. Paprasčiausia, atrodo, būtų žmonių tiesiog paklausti „kaip skalėje nuo vieno iki septynių įvertintumėte sūrio šlykštumą?“, bet lengvi keliai – ne mokslininkų keliai. Kam klausti, jeigu galima padaryti magnetinio rezonanso tyrimą (gerai gerai, priežasčių tam būta)? Tuo pačiu nustatyta, kad sūris yra dažniausiai pasibjaurėjimą keliantis maistas.
Kognytivistikos Ig Nobel buvo paskirtas už identiškų dvynių tyrimus. Dauguma žmonių geriausiai atpažįsta savo veidą. O štai monozigotiniai dvyniai turi sunkumų. Jiems atskirti savąjį veidą nuo dvynio yra sunku, kas gali sukelti ir psichologinių iššūkių.
Galiausiai, pirmą kartą paskirtas akušerijos Ig Nobel. Ispanų mokslininkai nustatė, kad nėštumo metu vaisius muziką geriausiai girdi, jei ji grojama ne ant motinos pilvo, o vaginoje. Toks klausymasis skatina kartotinius liežuvio ir burnos judesius. Įjungus ką sunkesnio, galbūt prasidėtų ir ritmingas galvos kratymas. O jeigu galvojate, kaip dar iki gimimo būtų galima pradėti formuoti muzikinį skonį, galite netgi įsigyti specialiai tam skirtą prietaisą. Puikiausias pavyzdys, kaip mokslas gali atverti duris į verslą.