Tyrimai, skirti muzikos ir smegenų sąveikai, bei tam, kaip muzika veikia mūsų emocijas, tęsiasi jau nuo praėjusio amžiaus vidurio. Medikai ėmė pastebėti teigiamą muzikos poveikį jų pacientų gijimui. Tačiau žmonija muziką savo reikmėms bei emocijoms išreikšti pasitelkia jau daugybę tūkstančių metų.
Pavyzdžiui, naujausi radioaktyviosios anglies datavimo tyrimai rodo, jog pietvakarių Vokietijos olose rastos iš gyvūnų kaulų padarytos fleitos yra 42–43 tūkst. metų senumo. Maždaug prieš tiek metų pirmieji modernūs žmonės ėmė plūsti į Centrinę Europą.
Anot naujausių tyrimų, muzika gali padėti patiriant stresą, nerimą ir depresiją bei numalšinti neigiamas emocijas. Dar daugiau, University of London atliktos studijos metu buvo nustatyta, jog, priklausomai nuo to, kokios muzikos – liūdnos ar linksmos – klausome, kitų žmonių mums rodomas dviprasmiškas emocijas taip pat interpretuojame kaip liūdnas ar linksmas. Nors muzikos poveikis žmogaus smegenims ir emocijoms nėra iki galo ištyrinėtas, šis efektas be abejonės yra realus. Be to, jis pastebimas ne tik emociniu atžvilgiu. Tyrimai rodo, jog žmogaus kūnas tiesiogiai rezonuoja su klausomos muzikos ritmu. Širdies plakimas ir kvėpavimas ima derintis prie muzikos takto. Ši unikali savybė pastebėta tik tiriant žmones bei paukščius giesmininkus.
Mokslo šaka, tirianti šią sritį, vadinama neuromuzikologija. Neuromuziklogai studijuoja, kaip mūsų nervų sistema reaguoja į muziką. Iš esmės į mūsų ausis patekusi muzika paveikia daugybę skirtingų smegenų sričių, atsakingų už emocijas, atmintį, kognityvinius, fiziologinius bei kitus procesus.
Klausantis mėgstamos dainos, išskiriami laimės hormonai, suaktyvinamas hipokampas – smegenų sritis, atsakinga už ilgalaikę atmintį, būtent todėl, klausantis mylimų melodijų, dažnai išnyra su jomis susiję prisiminimai. Įdomu tai, kad muzikos klausymas yra viena iš tų retų veiklų, kuri vienodai suaktyvina abu smegenų pusrutulius. Tai ypač pastebima tiriamuosiuose, kurie patys groja muzikiniais instrumentais arba turi muzikinį išsilavinimą. Tokie žmonės pasižymi geresne atmintimi, matematiniais, kognityviniais ir koncentravimosi gebėjimais, sugeba geriau planuoti laiką bei spręsti logines ir daugialypio mąstymo reikalaujančias užduotis. Įžvelgiama daugybė kitų teigiamų efektų smegenų veiklai.
Pabrėžtina, kad šis muzikos poveikis smegenims yra skirtingas, priklausomai nuo kiekvieno asmens muzikinio išsilavinimo bei muzikos klausymosi patirties. Būtent todėl kiekvieno žmogaus gėbėjimas susikoncentruoti ar emocijos taip pat gali būti paveikti skirtingai. Nepaisant to, naujausi tyrimai rodo, kad tam tikra moderni muzika vienaip ar kitaip gali pasitarnauti kone visiems, norintiems padidinti savo darbingumą.
Darbo našumo ryšio su muzika tyrimai atliekami nuo praėjusio amžiaus antrosios pusės. Tirtos ir monotoniškos, ir itin daug kūrybiškumo reikalaujančios užduotys, nuo chirurgų iki moksleivių darbo našumo. Visos studijos atskleidžia vienodą rezultatą – muzikos klausymas iš tiesų pagerina produktyvumą bei darbo kokybę.
Muzikos klausymasis gali padidinti darbingumą ir kūrybingumą bei pakelti asmens nuotaiką darbo metu. Tiesa, atliekant įtempto mąstymo reikalaujančias užduotis, dainų tekstai gali gerokai blaškyti. Mokantis ar siekiant susikoncentruoti, rekomenduojama rinktis instrumentinės muzikos kūrinius. Tuo tarpu, atliekant monotonišką ir nuobodų darbą, geriau rinktis muziką su žodžiais. Tokios dainos padeda atitraukti mintis nuo atliekamos užduoties ir prasiblaškyti.
Tyrimai atskleidžia, jog geriausią poveikį darbui turi foninė, ambientinė muzika. Tokio stiliaus muzika pasižymi pasikartojančiais ritmais, trumpais ir nesudėtingais motyvais, švelniomis ir svaiginančiomis melodijomis.
2006 metais atliktoje žurnalo „Ergonomics“ studijoje bandyta išsiaiškinti, kaip foninis triukšmas veikia žmogaus produktyvumą. Prasčiausiai dirbti sekėsi fone girdint aiškiai identifikuojamą kalbą. Kalba išmuša iš darbingumo vėžių, nes smegenys bando perprasti, kas joms sakoma. Kiek geriau dirbti sekėsi girdint žodžius, kurių prasmės nebuvo įmanoma suprasti. O geriausiai – girdint nuolatinį foninį triukšmą.
Tai nereiškia, kad triukšmas yra tinkamiausias būdas kelti darbingumui, tačiau jį puikiai pakeisti gali rami ir monotoniška muzika, atribojanti ausis nuo pašalinių trikdžių. 2012 m. buvo tirtas ambientinio garso sąryšis su kūrybingumu. Rezultatai parodė, kad tiriamųjų kūrybingumas pagerėjo, kada buvo klausomasi foninių garsų. Tiesa, tam įtakos turėjo ir jų garsumas. Optimaliausas – 70 decibelų siekiantis muzikinis fonas. Esant per dideliam garsui – 85 decibelams ir daugiau, – kūrybingumo kreivė smuko žemyn.
2015 m. atliktas tyrimas parodė, kad ambientinių natūralių garsų – tokių, kaip upės čiurlenimas – klausymasis pagerina darbuotojų nuotaiką ir produktyvumą. Tiesa, pažymima, jog norint, kad muzika suteiktų maksimalų efektą, būtina daryti tylos petraukėles. Retkarčiais būtina pasėdėti tyloje ir tiesiog sutelkti visą dėmesį į atliekamą darbą. Taip pat patartina kaitalioti muzikos ar klausomų garsų tipus.
Specialistai siekiantiems didesnio darbo našumo taip pat pataria iš anksto susidaryti klausomų dainų grojaraštį, kad tinkamos muzikos paieškos neužgožtų darbo.
Daugiau šaltinių:
- https://psychcentral.com/lib/the-power-of-music-to-reduce-stress/
- http://onlinelibrary.wiley.com/wol1/doi/10.1111/j.1365-2206.2004.00338.x/full
- http://graphics8.nytimes.com/packages/pdf/business/LESIUKarticle2005.pdf