Kaip Šaltasis karas vaizduojamas mokslinės fantastikos filmuose

Vienas lengviausių būdų skleisti propagandai – pramoginiai filmai: dažnai juos žiūrėdami žmonės nė nesupranta, jog tampa propagandos aukomis. Kino panaudojimas propagandos tikslais suaktyvėjo Antrojo pasaulinio karo metu, o Šaltojo karo metais Holivudas tapo neoficialiu JAV propagandos instrumentu.

1947 m. JAV senatoriumi tapo antikomunistas Josephas McCarthy. „Makartizmo“ laikais visoje šalyje aktyviai suiminėti bei teisti asmenys, įtarti komunistine veikla. Ši politika neaplenkė ir Holivudo; nors vieni kino pramonės atstovai priešinosi represijoms ir/ar atsidūrė komunizmu įtariamų asmenų sąrašuose, kiti kino kūrėjai pataikavo Vašingtonui ir stengėsi kurti filmus, įrodančius nuosaikų kūrėjų patriotizmą.

Be to, dėl besikeičiančio amerikiečių gyvenimo būdo sumažėjo kino pramonės pajamos, todėl, esant prastai finansinei situacijai, tarp Vašingtono ir Holivudo užsimezgė tam tikra simbiozė. Ji buvo naudinga abiems pusėms: filmai, kurie JAV vaizdavo teigiamai bei galėjo pasitarnauti propagandiniams tikslams, buvo subsidijuojami; toks kinas skleidė pusiau oficialią amerikietiškojo gyvenimo būdo bei antikomunistinę propagandą. Politinės žinutės buvo paslėptos įvairių žanrų filmuose, tarp jų – ir mokslinės fantastikos bei siaubo filmuose.

Iš tiesų, netiesioginė propaganda šio žanro fimuose turėjo daug didesnę įtaką nei atvira propaganda tokiuose kūriniuose kaip Aš ištekėjau už komunisto („I Married a Communist“, 1949 m.) ir pan.

Šaltojo karo laikų mokslinės fantastikos ir siaubo filmai puikiai atspindi to meto nuotaikas JAV: tokių filmų žiūrovai gąsdinti ateivių invazijomis ir fizikos mokslų pažanga. Mokslinių atradimų bijoti reikėjo ne tik dėl galimo branduolinio karo, bet ir dėl to, kad iš karo pramonės į aplinką patekusi radiacija bei cheminės medžiagos galėjo paveikti gamtą ir sukurti įvairius mutantus, kėlusius žmonijai ne ką mažesnę grėsmę nei atominės bombos.

Tarp amerikiečių giliai įsišaknijus atominio karo baimei, tokie filmai vertė dar labiau nerimauti: pavyzdžiui, 1951 m., t. y. vandenilinės bombos kūrimo ir bandymo laikotarpiu, pasirodę Kada susiduria pasauliai („When Worlds Collide“) ir Diena, kai sustojo Žemė („The Day the Earth Stood Still“) buvo pilni apokaliptinių vaizdų, sukeltų branduolinio karo bei atominių ginklų.

„Diena, kai sustojo Žemė“ buvo gan dviprasmiškas filmas: nors jis palaikė pacifizmą, bet tuo pačiu ir pateisino branduolinio ginklo panaudojimą kovojant su plintančiu komunizmu. „Raudonųjų baimė“ mokslinės fantastikos ir siaubo filmuose įsikūnijo į įvairias pabaisas: Sovietų Sąjungą Holivudo kinas neretai įvilkdavo į monstrų pavidalą. Manoma, jog filme Dvidešimties sieksnių pabaisa („The Beast from Twenty Fathoms“, 1953) milžiniška pabaisa iš tiesų buvo SSRS metafora, o milžiniškos skruzdėlės-mutantės filme Jos! („Them“, 1954) turėjo gąsdinti žiūrovus dėl komunistinių pogrindžio organizacijų, kurios, kaip ir tos filmo skruzdėlės Los Andželo nuotekų sistemoje, knibždėjo JAV miestuose.

Žiūrovams siūlyta idėja, jog vienintelis būdas jų (tiek skruzdėlių-mutančių, tiek komunistų) atsikratyti – vieningas policijos, FTB ir ginkluotų pajėgų darbas. Net jei ši užslėpta žinutė ir nebūtų tinkamai interpretuota, bet kuriuo atveju filmas skatino pasitikėti FTB ir JAV kariuomene.

Nors kai kurie žiūrovai ir galėjo nesuprasti tokios metaforos, visiems buvo suvokiama žinutė saugotis pakvaišusių mokslininkų, o pasitikėti FTB ir kariuomene. Teigiama, jog 1956 m. originalioje versijoje ir 1978 m. pasirodžiusiame perkurtame filme Kūnų grobikų įsiveržimas („Invasion of the Body Snatchers“) ateiviai taip pat simbolizavo egzistuojančias grėsmingas politines jėgas, t. y. komunistus.

Prasidėjus kosminėms lenktynėms, mokslinės fantastikos filmų veiksmas taip pat persikėlė už mūsų planetos ribų. TV seriale Žvaigždžių kelias („Star Trek“) Šaltojo karo tyrėjai taip pat įžvelgia įmaišytų tuometinių politinių aktualijų; jų manymu, Star Trek: The Original Series (1966–1969) atsispindėjo nepritarimas JAV vykdomoms intervencijoms, ypač Vietnamo karui, tačiau seriale vaizduota Jungtinė Planetų Federacija įkūnijo JAV, Klingonų imperija – SSRS, o Romulanų imperija – Kinijos Liaudies Respubliką.

Sovietų Sąjungos griuvimo išvakarėse pradėtas transliuoti Star Trek: The Next Generation (1987–1994) siūlė naują posovietinio pasaulio tvarkos modelį, grįstą demokratija, liberalizmu bei karinių intervencijų atsisakymu. George Lucas Žvaigždžių karai („Star Wars“) atspindėjo tuometinių amerikiečių meilę moderniosioms technologijoms ir pateikė naują, romantizuotą karo įvaizdį. Žvaigždžių karuose naudoti kompiuteriai, raketos, lazeriai, modernūs kosmoso amžiaus valdymo pultai, pypsintys radarai buvo labai panašūs į Vietnamo karo laikais JAV ginkluotųjų oro pajėgų naudotą techniką. Tiesa, patys kosminiai mūšiai ir vienasmeniai naikintuvai filme buvo panašesni į naudotus Antrojo pasaulinio karo metais, veikiausiai siekiant nesukelti asociacijų su JAV karo pajėgomis ir jų veiksmais Vietname aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje.

O ir visai nekeista: kalbama, jog visa pirmoji Žvaigždžių karų trilogija buvo sukurta (ir) kaip protestas prieš karą Vietname.

Kartais kinas veikė ne tik paprastų piliečių mąstymą, bet ir darė įtakos svarbiems politiniams sprendimams. Toks buvo 1983 m. televizijos filmas Diena po rytojaus („The Day After“), kuriame pasakota istorija apie NATO ir Varšuvos pakto valstybių konfliktą, lėmusį branduolinio ginklo panaudojimą. Filmo veiksmas vyko nedideliame Lorenso miestelyje Kanzaso valstijoje ir rutuliojosi apie jo gyventojų patirtį po branduolinės atakos Kanzaso mieste. Nukentėjusią teritoriją siaubė gaisrai, daug žmonių žuvo, o likę gyvi kentėjo nuo apsinuodijimo radiacija. Skaičiuojama, jog šio filmo premjerą stebėjo apie pusę pilnamečių JAV piliečių. Režisierius Nicholas Meyeris teigė, kad po 1986 m. Reikjaviko susitikimo dėl nuotolinių ginklų naudojimo, jis gavo tokią telegramą iš JAV Prezidento administracijos: „Tik nemanykite, jog jūsų filmas neturėjo jokios įtakos šiam susitikimui, nes iš tiesų, tikrai turėjo!“

Šaltojo karo laikų holivudiniai filmai neretai atliko ne tik meninę ir pramoginę, bet ir politinę bei propagandinę funkciją: nemažai šio laikotarpio mokslinės fantastikos filmų išreiškė atominio karo baimę ir nepasitikėjimą mokslų pažanga. Filmai apie ateivių invazijas ar radiacijos sukurtas pabaisas kino kūrėjams leido metaforiškai pavaizduoti komunistus ir kitas JAV kylančias grėsmes. Net ir filmai, kurių veiksmas vyko už Žemės planetos ribų, galėjo atspindėti Vietnamo karą ir kitas tarptautinės politikos aktualijas.


Literatūra:

1. CHARLES, Alec. Extraordinary Renditions: Reflections upon the War on Terror in British and American Screen Science Fiction. Historia Actual Online, No 22, 2010.

2. FRANKLIN, Bruce H. Don't Look Where We're Going: Visions of the Future in Science-Fiction Films, 1970-82. Science Fiction Studies, Vol. 10, No. 1 (Mar., 1983).

3. LEAB, Daniel J. How Red Was My Valley: Hollywood, the Cold War Film, and I Married a Communist. Journal of Contemporary History, Vol. 19, No. 1, Historians and Movies: The State of the Art: Part 2 (Jan., 1984).

4. MURRAY, Lawrence L. The film industry responds to the Cold War, 1945-1955: Monsters, spies, and subversives. Jump Cut: A Review of Contemporary Media, No. 9, 1975.

5. PARKINSON, David. Kino istorija. Vilnius, 1999.

6. PRINCE, Rosa. Star Wars secrets revealed: why trilogy was an anti-war protest and how R2D2 got his name. The Telegraph, 21 Sep 2014.

7. RUBEY, Dan. Star Wars: Not so long ago, not so far away. Jump Cut, no. 18, August 1978.

8. TORRY, Robert. Apocalypse Then: Benefits of the Bomb in Fifties Science Fiction Films. Cinema Journal 31, No. 1, Fall 1991.

9. WAGNLEITNER, Reinhold. American Cultural Diplomacy, the Cinema, and the Cold War in Central Europe. Salzburg, 1992.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.