Lėktuvas yra saugiausia transporto priemonė. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) šiemet paskelbė, kad, lyginant su 2015 m., 2016 m. incidentų rodikliai sumažėjo – nuo 1,79 iki 1,61 (skaičiuojama nuo 1 mln. skrydžių). 2016 m. lėktuvu skrido 3,8 mlrd. keleivių, saugiai atlikti 40,4 mln. skrydžių. Taip pat, remiantis paskutinių penkerių metų rodikliais, incidentų mažėja.
Tačiau incidentų ir avarijų pasitaiko, nors ir retai. Kadangi pati ką tik patyriau labai nemalonų įvykį lėktuve, nutariau pasidomėti, kokios yra priežastys, dėl kurių lėktuvai patiria avarijas.
Lėktuvų avarijų ar katastrofų priežastys dažniausiai skirstomos į 4 kategorijas: techninės, meteorologinės, žmogiškos klaidos ir tyčinės.
1. Žmogiškasis faktorius
Kai kartą kalbinau patyrusį lėktuvo pilotą ir skraidymo instruktorių Donatą Latvėną, jis teigė, kad apie 75 proc. visų lėktuvo avarijų įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus:
„Turiu pasakyti labai negražų faktą – statistiškai 75 proc. visų įvykių nutinka dėl pilotų klaidos [...] – blogai priimtų sprendimų. Pavyzdžiui, yra blogas oras, o pilotas vis tiek nusprendžia tūpti. Jei virš oro uosto siaučia audra (gūsingas vėjas, lyja) ir bandoma tūpti, tai labai dažnai baigiasi už arba šalia tako.“
D. Latvėnas šiek tiek suklydo, remiantis įvairiais skaičiavimais, bent 50 proc. visų įvykių atsitinka būtent dėl piloto klaidos.
Tačiau „žmogiškasis“ faktorius nėra nurašomas tik pilotui. Kartu su pilotu kiekviename skrydyje dar dirba komanda, liekanti žemėje – mechanikai, oro eismo kontrolieriai ir pan., kurių klaidos taip pat gali baigtis tragiškai.
Dėl techninių priežasčių įvykusių aviakatastrofų vis mažėja. Kompanijos „Boeing“ atliktas tyrimas parodė, kad vos 20 proc. visų nelaimių atvejų yra priskiriami techniniam gedimui.
Saugiai sukonstruotas lėktuvas neturėtų būti staigmena. Juk ne mašiną už keliolika tūkstančių perkame – priklausomai nuo modelio, kainos skaičiuojamos šimtais milijonų JAV dolerių. Pavyzdžiui, „Boeing 747 8“ kainuoja 350 mln. dolerių, „Boeing 777“ – 250 mln. dolerių.
Kiekviena lėktuvo detalė pagaminta pagal itin aukštus reikalavimus, todėl kartais juokaujama, kad lėktuvas yra „išmanesnis“ už pilotą.
3. Blogas oras
Blogo oro faktorius išties gali būti tik dar viena piloto klaida. Kaip jau rašiau aukščiau, pilotas gali nuspręsti blogomis oro sąlygomis atlikti kažkokį manevrą, kuris baigiasi avarija.
JAV nacionalinis transporto saugumo komitetas (angl. National Transportation Safety Board, NTSB) paskaičiavo, kad dėl prastų meteorologinių sąlygų įvyksta apie 23 proc. incidentų.
4. Tyčinės
Deja, istorijoje yra keli atvejai, kai lėktuvas buvo sudaužytas tyčia. Keli pavyzdžiai – Rugsėjo 11-osios teroro išpuolis, „Germanwings“ skrydis 4U9525.
***
Visgi, jeigu skraidymas nėra maloniausias dalykas, o tai daryti tenka, prisiminkite – patekti į mirtiną aviakatastrofą jūsų šansai yra itin menki – vos 1 prie 11 mln. O geriausia pagalba sau – sužinoti kiek įmanoma daugiau apie lėktuvus ir tai, kaip jie veikia. Bent jau tam, kad kaskart, papurčius turbulencijai, netektų griebtis raminamųjų.
