Rugpjūčio 3-7 d. vykusio muzikos, meno ir alternatyvaus būdo vasaros festivalio Yaga tema – modernūs ritualai. Dzūkijos miškuose įsispraudęs palapinių miestelis pasiūlė įvairiaspalvę garsų pynę, kurią sudarė 4 pagrindinės scenos: pagrindinė, miško, atsipalaidavimo ir konceptuali.
Kas yra Yaga?
Prieš keliolika metų prasidėjęs festivalis iš pradžių orientavosi išskirtinai į tranzerių subkultūrą. Jai prijaučiantys žmonės iš dalies yra bitnikų ir hipių įpėdiniai. Didžiausias tranzerių išskirtinumas yra jų mėgstamas muzikos stilius – psy trance. Elektroninės muzikos eros pradžioje prasidėjęs eksperimentavimas su garsais privedė prie greito ritmo ir ant jo uždėto įvairių garsų mišinio stiliaus susiformavimo. Jo paskirtis – įvesti klausantįjį ir šokantįjį į transo būseną. Tuo metu žmogus pamiršta save ir įeina į meditaciją, kurioje naujomis spalvomis nušvinta žinomi dalykai.
Ilgainiui iš to išsirutuliojo savita filosofija, kuri susijusi su pakitusia sąmonės būsena ir mistiniais išgyvenimais, kurių rezultatas – naujos asmenybės formavimas. Meilė, taika ir laisvė – idėjiniai principai. Yaga – lietuviškasis tokių idėjų populiarintojas.
Ko pritrūko?
Pradžioje Yaga’oje buvo dvi scenos – pagrindinė ir atsipalaidavimo. Pagrindinė buvo skirta aktyviam kūno ir sąmonės judėjimui, o kita – ramiam susikaupimui. Dviejų scenų visiškai užtenka realizuoti tokio tipo idėjai. Tranzerių subkultūra Lietuvoje nėra gausi, bet aktyvi – jos nariai buriasi į bendruomenes, bando sveikai gyventi, rūpintis aplinka ir vieni kitais. Tai greičiau šeima, nei paskiri individai susibūrę vadovaujami tam tikros ideologijos. Ilgą laiką taip ir buvo.
Pastaruoju metu scenoje pasirodė erozijos ženklai: sensta tranzeriai, o nauji ne tokie aktyvūs; didėjant festivaliui – atvyksta kitų subkultūrų atstovai, kurie nori festivalyje rasti kažką sau pažįstamo; organizatoriai turi surinkti daugiau pinigų, kad išlaikytų tą pačią kokybę, todėl bilietai kasmet brangsta; visų sutalpinti dviejų scenų nepakanka, todėl atsiranda naujų. Viena nepatinkanti daugeliui tranzerių tendencija – pagrindinės scenos atidavimas kitam muzikos stiliui nei psy trance. Iš komercinės pusės viskas aišku, bet iš idėjinės...
Pagrindinė scena šiais metais buvo eklektinio pobūdžio – nuo psichodelinio roko iki minimal ir techno. Joje publika buvo gausi, bet mišri, nelabai pritampanti prie senosios Yaga’os dvasios. Ir tai nerimą keliantis ženklas. Džiugino kaip visada nuostabūs vaizdai iš trijų didžiulių projektorių ant medžių juostos, lazerių ir dūmų šou, bendras scenos kaip pilies su gynybiniais bokšteliais vaizdas. Bet labai trūko psy trance muzikos joje, sujungiant vaizdą ir garsą į tikrą ir seną Yaga’os dvasios vienį.
Psy trance’as nugrūstas į miško glūdumą, į pusiasalį, kurį supa negilus upelis. Į jį patenkama pereinant per medinį tiltą. Dekoracijos ir muzika visiškai patenkino, bet buvo per mažai ploto ir tas labai kliuvo.
Kas patiko?
Konceptualinė scena buvo kažkas naujo. Čia matėme keletą meno instaliacijų: nuo Velykų salos akmeninės galvos imitacijos, besisukančio veidrodinio kubo, iki begalinių langų judėjimo ekrane. Iš joje esančios scenos į erdvę sklido tiek elektroninė muzika, tiek gyva muzika, tiek žmonių balso įrašai apie ateivius. Tenai buvo visko, bet kiekvieną kartą su mintimi, ko nepasakyčiau apie pagrindinę sceną.
Kalbant apie bendrą festivalio atmosferą tai reikia pasakyti, kad viskas buvo net labai gerai. Visų pirma žmonės nors ir įvairesni, bet tikrai ne tokie, kuriuos pamatęs pereitum į kitą gatvės pusę. Alkoholis nesiliejo laisvai, nes Yaga’oje vertinamas yra žmonių sąmoningumas, bendravimas ir kūryba. Visai šalia esantis ežeras ir upelis nuo per didelio karščio gaivino kūną, o geriamo vandens šaltinis neleido dehidratuoti ir teršti aplinkos plastmasiniais buteliais.
Įdomi mintis buvo pardavinėti bokalus po eurą ir jį pildyti, o po to priduoti ir eurą grąžinti. Kiti jų ieškojo išmestų ir pridavinėjo, taip saugojo aplinką ir pildė sau kišenę.
Vienas ypatingai patikęs aspektas – vaikščiojimo po festivalio erdvę procesas. Visa erdvė yra įspausta į geometriškai taisyklingą kvadratą, kurį kerta viena per vidurį einanti linija. Dėl to, kad veiklos tiek dieną, tiek naktį į valias, tas vaikščiojimas niekada nenusibosta ir tuo keliu eidamas sutinki pažįstamus ir draugus, bei pamatai visas scenas ir kitus dalykus. Darydamas naują ratą visada pamatai kažką naujo. Tai įvardinčiau Yaga’os ratu, kuris simbolizuoja begalybę, kuri yra įausta į Yaga’os idėją.
Puikiai dirbo apsauginiai, kurie neperžengė ribų ir prižiūrėjo tvarką bei tikrino apyrankes. Gal tai ir nervino šimtąjį kartą einant tuo pačiu keliu, pro tuos pačius apsauginius ir rodant jiems tą pačią apyrankę, bet tokia jau tvarka.
Dar reikia nepamiršti svarbaus dalyko: Yaga yra naktinis festivalis ir tik naktį pasirodo visas renginio įstabumas. Tiek meno instaliacijų, įvairiausių šviesų, projekcijų, lazerių retas festivalis paruošia ir realizuoja. Organizatoriai, savanoriai, menininkai plušo dieną naktį, kad surengtų nepamirštamą vizualinį pasirodymą. Niekas Lietuvoje tiek nesiruošia ir tiek savęs neįdeda, kaip Yaga’os kūrybinė bendruomenė ir tik dėka jos galima į metus vieną kartą pripildyti sielą atgaivos nuo miesto šurmulio ir gyvenimo skubos.
Visa tai ir įvardinčiau kaip modernų ritualą. Tik jis nėra šių metų tema. Tai yra visų metų Yaga’os pagrindinė tema. Ir kiekvienais metais jis būna išpildytas su kaupu. Nereikia galvoti naujų temų, nes čia tų temų į valias ir kiekvienas jį realizuoja būnant kartu ir mėgaujantis garsais, vaizdais ir mintimis.
Ar rekomenduoju šį festivalį? Žinoma!
Prašau tik vieno – sugrąžinkite į pagrindinę sceną psy trance, nes tik ten jos vieta nuo amžių pradžios.