Perrašant dinozaurų šeimos istoriją

Daugiau negu šimtmetį gyvavusi teorija apie dinozaurų evoliucijos istoriją gali būti iš naujo perrašyta dėl Kembridžo universiteto mokslininkų atradimo, publikuoto žurnale „Nature“. Jų tyrimo išvados rodo, kad dinozaurų klasifikavimo schema turi būti iš naujo sudėliota, apibrėžta ir pervadinta. 130 metų paleontologai dirbo remdamiesi klasifikacijos sistema, pagal kurią dinozaurai skirstomi į dvi grupes: Ornithischia (paukščiadubeniai dinozaurai) ir Saurischia (driežadubeniai dinozaurai). Bet dabar, po atidžios dešimčių fosilizuotų griaučių ir tūkstančių anatominių bruožų analizės, mokslininkai priėjo išvadą, kad šis ilgą laiką priimtas klasifikavimas yra neteisingas ir tradiciniai apibrėžimai turi būti pakeisti.

2017-03-23 Nature žurnalo viršelio iliustracija

Dinozaurų klasifikacija siekia XIX a. vidurį – ankstyvus karalienės Viktorijos laikus. Dinozaurai buvo pirmą kartą pripažinti atskira fosilizuotų roplių grupe 1842 metais anatomijos profesoriaus Richardo Oweno (kuris vėliau prisidėjo prie Gamtos istorijos muziejaus įkūrimo Londone) dėka. Per sekančius dešimtmečius buvo atrasta ir identifikuota vis daugiau fosilijų, sugalvoti rūšių pavadinimai. Antroje XIX a. pusėje buvo suprasta, kad dinozaurai yra anatomiškai skirtingi, todėl bandyta juos sugrupuoti pagal specifinius bendrus bruožus.

Harry Seeley, paleontologas, mokęsis Kembridžo universitete pas garsų geologą Adamą Sedgwicką (kuris taip pat mokė ir Charlesą Darwiną), nustatė, kad dinozaurai gali būti gana gerai grupuojami į dvi kategorijas (šakas): Saurischia ir Ornithischia. Ši klasifikacija buvo paremta dubens kaulų struktūra: jie priminė driežų (Saurischia) arba paukščių (Ornithischia).

Kai buvo atrasta ir aprašyta daugiau dinozaurų, pasidarė aišku, kad jie priklauso trims atskiroms grupėms: Ornithischia (paukščiadubeniams), Sauropodomorpha (zauropodams) ir Theropoda (plėšriesiems dinozaurams). 1887 m. H. Seeley sugrupavo zauropodus, tarp kurių yra tokie žinomi dinozaurai kaip Diplodocus ir Brontosaurus, kartu su plėšriaisiais (kaip tiranozaurai) į driežadubenių kategoriją. Netgi buvo manyta, kad paukščiadubeniai ir driežadubeniai nėra susiję, turintys skirtingus protėvius, tačiau vėlesni tyrimai parodė, kad jie visi evoliucionavo iš bendro protėvio.

Senoji medžio struktūra

Naujasis dinozaurų ir artimų jų giminaičių tyrimas leidžia daryti išvadas, kad ankstesnė klasifikacija nėra teisinga – paukščiadubeniai turi būti grupuojami su plėšriais dinozaurais, atskiriant zauropodus. Ilgai buvo žinoma, kad paukščiai evoliucionavo iš plėšriųjų dinozaurų, kurie turėjo driežo tipo dubens struktūrą. Tačiau pergrupavimas, pasiūlytas šiame tyrime, rodo, kad ir paukščiadubeniai, ir plėšrieji dinozaurai turėjo potencialą išvystyti dubens struktūrą, panašią į paukščių, bet tai atsitiko skirtingu metu jų evoliucijoje.

Pagrindinis autorius Matthew Baronas teigia:

„Kai mes pradėjome savo tyrimą, buvome suglumę, kodėl dalis senų paukščiadubenių atrodė anatomiškai panašūs į plėšriuosius dinozaurus. Ir mūsų naujas tyrimas parodė, kad išties šios dvi grupės priklauso vienai šakai. Ši išvada nemenkai nustebino, nes prieštaravo viskam, ką iki šiol žinojome. Pasirodo, mėsėdžiai plėšrieji dinozaurai buvo artimesni žolėdžiams paukščiadubeniams; be to, remiantis šiais rezultatai, dalis gyvūnų, pavyzdžiui diplodokai (Diplodocus), nepatektų į dinozaurų apibrėžimą. Tai reiškia, kad ateityje, norėdami įtraukti diplodokus ir artimus jų giminaičius, turėtume pakeisti apibrėžimą, kas yra dinozauras.“

Patikslintame grupavime paukščiadubeniai ir plėšrieji dinozaurai buvo pavadinti Ornithoscelida (paukščiakojai). Šį pavadinimą dar 1870-aisiais sugalvojo evoliucijos biologas Thomas Henry Huxley.

Tyrimo bendraautorius profesorius Davidas Normanas teigia:

„Šio tyrimo atgarsis yra tiek stebinantis, tiek gilus. Paukščiadubeniai dinozaurai, dažnai laikyti paradoksaliai pavadintais, nes atrodė niekaip nesusiję su paukščių evoliucija, dabar yra tvirtai priskirti prie šiais laikais gyvenančių paukščių protėvių. 130 metų paleontologai nagrinėjo dinozaurų grupių kilmę vienu būdu, bet mūsų tyrimas parodė, kad turime vėl peržvelgti evoliucinę istoriją. Tai geras gyvo mokslo pavyzdys. Darant išvadas iš vienų įrodymų ir tada naujai informacijai ar teorijai atsirandant, staiga turi persvarstyti ir iš naujo pritaikyti savo nuomonę. Visi pagrindiniai vadovėliai apie stuburinių gyvūnų evoliuciją turės būti perrašyti, jei mūsų teorija atlaikys akademinę kritiką.“

Nauja siūloma medžio struktūra

Nagrinėdama dinozaurų kilmės medį, grupė priėjo kitą netikėtą išvadą. Daug metų buvo manyta, kad dinozaurai kilo iš pietų pusrutulyje seniau egzistavusio kontinento Gondvanos. Seniausia žinoma dinozauro fosilija buvo rasta Pietų Amerikoje ir todėl buvo manoma, kad dinozaurai kilo iš ten. Bet iš naujo išanalizavus pagrindines taksonomines grupes manoma, kad jie taip pat lengvai galėjo išsivystyti ir šiauriniame žemyne – Laurazijoje. Tiesa, reikia nepamiršti kad tuo metu šie kontinentai buvo daug arčiau.

Tyrimas publikuojamas 2017 m. kovo 23 d. Nature žurnalo numeryje: Matthew Baron et al: A new hypothesis of dinosaur relationships and early dinosaur evolution.

Lietuviškas tekstas parengtas pagal Kembridžo universiteto pranešimą spaudai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.