Europos kosmoso agentūra (ESA) aktyviai plėtoja „Copernicus“ ir „Galileo“ dirbtinių Žemės palydovų programas. Tačiau turbūt nedaugelis žino, kad šių palydovų kaupiamais duomenimis gali naudotis ne tik mokslininkai, bet ir studentai, verslininkai ar kosmoso mėgėjai. Apie šias programas ir jų panaudojimo galimybes kalbamės su Agne Šerpytyte – „SpaceTec“ Partners vyresniąja konsultante.
A. Šerpytytė dirba su klientais iš Europos kosmoso industrijos ir jų palydoviniais projektais „Copernicus“ ir „Galileo“. „Galileo“ – tai geolokacinė sistema (europietiškas GPS analogas). „Copernicus“ – Žemės stebėjimo sistema. A. Šerpytytės darbas – komunikacija ir informacijos apie šias sistemas platinimas. Asmeniškai ji labai domisi kosmosu bei jo populiarinimu, tad savo darbą įvardina svajonių darbu.
„Abi šios programos pilnai atviros ir jų duomenys nemokamai prieinami visuomenei. Todėl visi žmonės gali jais naudotis – ar tai būtų verslininkai, ar startuoliai, kuriantys naują programėlę, ar tiesiog smalsuoliai, norintys pamatyti savo miestą iš kosmoso“, – pasakoja A. Šerpytytė.
Pasak A. Šerpytytės, „Copernicus“ duomenų panaudojimo galimybės yra labai plačios. Žinoma, daugiausia jie naudojami moksliniais tikslais – Žemės, jūrų ir vandenynų bei klimato kaitos stebėjimui. Duomenys taip pat gali būti naudojami ir miestų planavimui, žemės ūkio srityje, pavyzdžiui, derlingos žemės nustatymui ar augalijos sveikumo įvertinimui.
Dar viena palydovų duomenų panaudojimo sritis – katastrofų ir jų padarinių stebėjimas: ar tai būtų žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai ar kiti įvykiai.
„Tačiau duomenys naudojami ne tik rimtiems tikslams. „Yra tokia programėlė „Pokemon Biodiv“ [„Biodiv Go“, – aut. past.], padaryta panašiu principu kaip ir „Pokemon Go“, bet vietoj pokemonų gaudai vietinės aplinkos augalus arba gyvūnus ir taip mokaisi apie savo aplinką. Smagu išbandyti – vaikams ar mokykloms tai yra nuostabus įrankis“, – pasakoja A. Šerpetytė.
Palydovų tarnavimo laikas – 12–15 metų, dabar renkami duomenys antrai patobulintai palydovų kartai. Dabar palydovai išbandyti, o antroji karta, pasak pašnekovės, bus dar geresnė. „Tokie projektai reikalauja daug resursų ir planavimo. Tai labai ilgalaikis planavimas – nuo sugalvojimo iki paleidimo gali praeiti keliolika metų. ESA yra puiki institucija, kuri gali investuoti“, – tikina A. Šerpetytė.
„Copernicus“ yra didžiausia Žemės stebėjimo iš kosmoso programa, kurią sudaro palydovų „Sentinel“ grupė.
„Džiugu, kad Lietuvos Žemės ūkio ministerija pasirinko naudotis „Sentinel 1“ ir „Sentinel 2“ duomenimis žemės ūkiui“ – vadinamam „precision farming“. Palydovai gali duoti tokią informaciją, kaip chlorofilų kiekis lapuose arba vandens kiekis lapuose. Arba gali pasakyti, kur yra skirtingi augalai ir apie jų būseną pranešti, taigi su šiais palydovais galėsime surasti, kur yra tinkama arimui, bet nenaudojama žemė.
Taip pat galėsime duoti individualizuotą informaciją žemės ūkininkams, kurie galės greičiau susižinoti apie jų augalų būseną, galės greičiau reaguoti, ar apsaugoti, jei kas nutiktų. Ir tai sumažins kainas. Tai – labai svarbus žingsnis Lietuvai, svarbu išsaugoti Žemę ateities kartoms. Visi šneka apie užterštumo ar maisto nepakankamumo problemas, bet palydovai yra ta dėlionės dalis, kuri gali padėti išspręsti ar sumažinti šias problemas“, – teigia A. Šerpytytė.
Apie „Copernicus“ programą: