Ne veltui labai dideli dalykai vadinami „astronominiais“: atstumas iki artimiausios Saulei žvaigždės Kentauro Proksimos yra kiek daugiau nei keturi šviesmečiai, arba 40 trilijonų kilometrų. Greičiausi dabartiniai erdvėlaiviai tokį atstumą keliautų dešimtis tūkstančių metų. Tad nekeista, kad fantastikoje dažnai sutinkame įvairias technologijas, leidžiančias tuos atstumus įveikti greičiau. Pavyzdžiui šuolio vartai „Babilone 5“ arba hipererdviniai varikliai „Žvaigždžių karuose“. Arba erdvę iškreipiantys varikliai „Star Trek“ serialuose. Ar žinojote, kad pastaroji idėja bent jau teoriškai yra įmanoma?
1994 metais meksikietis fizikas Miguelis Alcubierre apskaičiavo, jog erdvėlaikį įmanoma iškreipti taip, kad jame susiformuotų burbulas, kurio vienoje pusėje erdvė traukiasi, o kitoje – plečiasi. Kadangi burbulas yra pačios erdvės dalis, jo judėjimo neriboja šviesos greičio riba. Tokiame burbule esantis erdvėlaivis aplinkinės erdvės atžvilgiu niekur nejudėtų, o burbulo išorėje esančiam stebėtojui atrodytų, kad erdvėlaivis nulekia tolyn milžinišku greičiu, daugybę kartų greičiau už šviesą. Visai kaip „Star Treke“.
Skamba visiškai fantastiškai – jei sukurtume technologiją, kuri leistų suformuoti tokius burbulus, į Kentauro Alfą galėtume nuskristi per kelis mėnesius ar dar greičiau, kitos žvaigždės taip pat taptų pasiekiamos. Bet čia ir slypi pagrindinė problema – kol kas toks variklis yra tik visiškai teorinis. Sukurti tokį erdvės iškreipimą, kokio reikia burbului atsirasti, reikėtų neigiamos energijos – energijos, kuri būtų mažesnė, negu vakuume esančioji. Tokia energija egzistuoja, bet išgauti reikiamą jos kiekį toli gražu dar ne mūsų jėgoms. Galbūt to niekada nepajėgsime padaryti – pagal Alcubierre skaičiavimus, burbului reikėtų neigiama energija paversti maždaug Jupiterio masės objektą. Ir nors vėlesni skaičiavimai šią vertę sumažino iki kelių šimtų kilogramų, tai vis dar yra gerokai virš galimybių ribų. Fizikas Seanas Carrollas galimybę kada nors Alcubierre variklį paversti realybe vertina mažiau nei 1 proc.
Bet ne visi yra tokie pesimistai. Grupė NASA mokslininkų šią idėją jau keletą metų nagrinėja detaliau. Nors kol kas nagrinėjimas apsiriboja teoriniais skaičiavimais, o praktinių eksperimentų rezultatų negirdėti, kada nors ši fantastika gali virsti ir realybe.
O kol kas galime pasigrožėti vaizdais, kaip galėtų atrodyti erdvėlaivis, pritaikytas tokiems skrydžiams. Aišku, šis dizainas yra kažkiek įkvėptas „Star Trek“ erdvėlaivių, bet jis taip pat paremtas ir tais pačiais NASA mokslininkų teoriniais modeliais.
Erdvėlaivis turėtų turėti generatorių, kuris kurtų neigiamą energiją ir suformuotų burbulą pakankamai dideliu atstumu nuo pagrindinės dalies, kurioje būtų žmonės ir visa likusi erdvėlaivio įranga. Tada įgula nejaustų jokio diskomforto, keliaudami iškreiptos erdvės burbule.
Daugiau vaizdų rasite Flickr galerijoje.
2 Replies to “Skrydis greičiau už šviesą”