Kai NASA savaitės pradžioje paskelbė apie spaudos konferenciją, susijusią su atradimais egzoplanetų paieškose, internetas iš karto užvirė ateivių tema. Nežemiškos gyvybės dar nerasta, tačiau paskelbta apie už maždaug 39 šviesmečių nuo Žemės esančią žvaigždę, apie kurią sukasi 7 planetos, o trys iš jų – gyvybei tinkamoje zonoje. Deja, sistema yra taip toli, kad kol kas jos per žmogaus gyvenimą nepasieksime.
(c) Gyčio Burausko video
Kai 2016 m. astronomas Michaelis Gillonas su komanda paskelbė apie tris Žemės dydžio planetas, kurios sukasi apie Vandenio žvaigždyne esančią TRAPPIST-1 žvaigždę, mažai kas galėjo pagalvoti, kad vos po metų toje pačioje sistemoje bus rastos dar 4 planetos.
TRAPPIST-1 yra raudonoji nykštukė (M tipo), jos masė yra vos 8 proc. Saulės masės. Skaičiuojama, kad tokių žvaigždžių Paukščių Tako galaktikoje yra apie 15 proc.
Atrastos 7 planetos kol kas vadinamos darbiniais vardais – Trappist-1b, Trappist-1c, Trappist-1d, Trappist-1e, Trappist-1f, Trappist-1g ir Trappist-1h. Tai – pirmoji Žemės dydžio (plius/minus 10–20 proc.) planetų sistema, kuri sukasi apie vieną žvaigždę.
Pasak NASA mokslininkų, visose 7 planetose, esant tinkamoms atmosferos sąlygoms, gali būti skysto vandens. Tačiau trys planetos - Trappist-1e, Trappist-1f, Trappist-1g - teoriškai turi daugiausiai šansų, nes sukasi gyvybės zonoje.
Svarbu paminėti, kad tai, jog planeta sukasi gyvybės zonoje, dar nereiškia, kad joje egzistuoja gyvybė. Gyvybės atsiradimas yra daug sudėtingesnis dalykas. Pavyzdžiui, Marsas ir Venera sukasi Saulės sistemos gyvybės zonoje, tačiau gyvybės, dabartinėmis mūsų žiniomis, jose nėra. Tačiau, jeigu planetoje yra vandens, tikimybė surasti nežemišką gyvybę tik auga. Todėl planetos įtrauktos į „potencialiai gyvybei tinkamų“ sąrašą.
TRAPPIST-1 yra labai šalta, tokia šalta, kad vanduo (jeigu tokio yra) planetose neišgaruoja net tada, jeigu jos sukasi labai arti žvaigždės. Visos 7 planetų orbitos prie TRAPPIST-1 yra arčiau negu Merkurijaus orbita nuo Saulės.
Dvi planetos yra labai arti viena kitos. Mokslininkų teigimu, jeigu vienoje planetoje stovėtų žmogus, jis matytų kitos planetos debesis, kalnus ir pan. O kartais jos naktiniame danguje sušvistų ryškiau, negu Žemėje šviečia Mėnulis.
Gali būti, kad planetos yra „prirakintos“ prie TRAPPIST-1. Tai reiškia, kad viena jų pusė visada yra atsisukusi į žvaigždę. Vadinasi, vienoje pusėje visada yra diena, kitoje – naktis. Todėl orai planetose turėtų gerokai skirtis nuo Žemės. Pavyzdžiui, siausti stiprūs vėjai, kurie pūstų iš naktinės planetos pusės į dieninę.
Deja, turint omeny žmonijos iki šiol sukurtas technologijas, atstumai tikrai nėra mūsų pusėje. NASA „Space Shuttle“, keliaudamas 28,163 km/h greičiu, sistemą pasiektų per 1,5 mln. metų. NASA „New Horizons“, kuris skrieja 51,516 km/h greičiu, užtruktų 800 tūkst. metų.
Projekto „Breakthrough Starshot“, už kurio stovi legendinis astrofizikas Stephenas Hawkingas, nepilotuojamas nanoerdvėlaivis TRAPPIST-1, skriedamas 20 proc. šviesos greičio, pasiektų per maždaug 200 metų. Tik jis dar nesukonstruotas. Na, o jeigu atsitiktų taip, kad technologijos pavytų šviesos greitį, vis vien kelionė į vieną pusę užtruktų apie 39 metus.
Tai nėra pirmas kartas, kai randamos gausios planetų sistemos. Žvaigždės HR8832 ir HD10180 turi po septynias planetas. Tačiau jos yra itin masyvios, bent 10 kartų masyvesnės už Žemę. „Kepler-90“ – dar viena žvaigždė, turinti 7 planetas. Dauguma jų yra taip pat masyvesnės už Žemę, greičiausiai – ledo ir dujų gigantės. TRAPPIST-1 išsiskiria tuo, kad visos planetos yra Žemės dydžio ir galimai kieto paviršiaus.
Mokslininkai toliau atliks tyrimus, siekdami nustatyti, ar planetų paviršiuje yra skysto vandens. Jų nuomone, labiausiai čia pasitarnaus „James Webb“ teleskopas.
Plačiau apie atradimą galite paskaityti dr. Kastyčio Zubovo komentare.