Nors Lietuvoje prekybos centrai tapo mėgstama vieta išbandyti technologijų naujoves laukiant, kol antroji pusė išsirinks džemperį ar marškinėlius, tenka pripažinti, kad aplink džiugiai skambanti „Despacito“ šiek tiek numuša tą sakralumą, kurį norėtum jausti, kai išbandai dešimtmečiais vystytą milijardinių investicijų pareikalavusią technologiją. Juo labiau lietuviškų dizainerių butiko ar raguolių kepyklos kaimynystėje netikėta rasti erdvę virtualiai realybei (VR).
Trečiąjame prekybos centro GO9 aukšte įsikūrusios „VR Café“ vadovas Vytautas Šėrys nesismulkina: jo komanda 200 m2 patalpoje sustatė visą virtualios realybės kompleksą: 7 privačius kambarius su „HTC Vive“ komplektais ir staleliais poilsiui stebint, kuo virtualioje realybėje užsiima akinius užsidėję bandytojai. Kaip šiandien vystosi VR kultūra?
„Dirbant su virtualia realybe, kokybiškas turinys yra pagrindinis iššūkis. Daugelis virtualios realybės žaidimų ir patirčių kol kas yra tik demo versijose. Dar ne šiandien, dar ne rytoj, bet tikrai greitu metu turėsime vis daugiau kokybiškų VR veiklų“, – pastebi Vytautas ir pristato įdomiausius projektus, kuriuos galima išbandyti ir šiandien.
Vyrauja trys pagrindinės temos: interaktyvūs VR žaidimai, edukacinės patirtys ir asmeninio 3D projekto pristatymui skirtos aplinkos.
Pamažu gausėja VR žaidimų komandoms
Pirmoji sąsaja, kuri iškyla galvojant apie VR, yra žaidimai, įprastai trunkantys 5–10 min. Jų gali būti pačių įvairiausių: nuo bandymo apginti savo bazę, kai puola kosminiai laivai, iki darbo greito maisto užkandinėje simuliatoriaus; nuo skriejimo kalnais su slidėmis iki kovojimo su iš griuvėsių atlekiančiais zombiais. Tai, ko dažniausiai pritrūksta šiems žaidimams, yra socialumas: įprastai žaidžiama po vieną. Multiplayerius šiandien žaidžia daugiau nei 700 milijonų žmonių pasaulyje, ir galimybė virtualiame pasaulyje komunikuoti bei dalintis savo patirtimi yra ne mažiau svarbi, nei pats žaidimas. Jau šiandien VR rinka pastebi šitą tendenciją, o jos kūrėjai virtualios realybės žaidimus stengiasi paversti komandine patirtimi.
„Dažniausiai komandos renkasi šaudykles. Visiems labai patinka „Serious Sam“, nes ten galima žaisti dviese, vienas kitą matyti, kalbėtis, kartu kautis su priešais. Kitas panašus žaidimas yra sukurtas lietuvių kūrėjų, vadinasi „Breach it“, ten vienu metu gali dalyvauti net 6 žmonės. „Hover Junkers“ yra labai tikroviška šaudyklė, kurioje keliauji skraidančiais laivais dykumoje, jis tikrai aktyvus žaidimas, panašiai, kaip ir „Counter strike virtualioje realybėje“ vadinamas žaidimas „Pavlov“. Jie atitinka skirtingų žaidėjų pomėgius: „Serious Sam“ paprastesnis, „Pavlov“ tinkamas tiems, kas pasinėrę į kompiuterinius žaidimus ir labiau tai supranta. Ten ir užsitaisymas tikroviškesnis, reikia iš kišenės išsiimti kulkas, įsidėti, tie įspūdžiai labiau patrauklūs užkietėjusiems žaidėjams“, – vardina Vytautas.
Edukacinės patirtys vysto pasaulio suvokimą
Nors šaudyklių gausu, virtualioje realybėje dalyvauti galima ir labiau edukacinėse, patyriminėse veiklose, kurios ne tik lavina empatiją, leidžia keliauti („Google Earth“) ar skatina kūrybiškumą („Tilt Brush“), bet ir padeda geriau suprasti pasaulį.
„Viena įdomesnių patirčių yra „The Body VR: Journey Inside a Cell“, kurią išbandant keliauji po kraujo sistemą, matai, kaip kovojama su virusais. Arba „Apollo 11“ patirtis, sukurta pagal istorinius įvykius. Čia per 45 min. gali išbandyti visą skrydžio į kosmosą patyrimą nuo pat pradžios: įlipi į liftą ir kyli į kabiną, skrendi iki Mėnulio, vairuoji, nusileidi palydove, išlipi ir pasivaikštai ant paviršiaus“, – pasakoja Vytautas.
Įrankis dizaino ir inžinerijos profesionalams
Mažiausiai įprastas, bet dizaineriams, architektams ir inžinieriams įdomiausias VR bandymo būdas yra virtualios realybės panaudojimas pristatant 3D projektus. Parengus pastato ar naujo produkto dizainą, įprastai sukuriamas jo 3D modelis, kuris arba atspausdinamas 3D spausdintuvu, arba perteikiamas sukūrus jo maketą rankomis. Dabar galimas ir trečiasis variantas: brėžinius sukelti į „IrisVR“ programą, kuri juos konvertuoja į realaus mastelio modelį, kurį galima apžiūrėti virtualioje realybėje. Tokiu būdu įmanoma ne tik patiems kūrėjams įsivaizduoti, kaip atrodys jų kūrinys, bet ir į apžiūrą pasikviesti klientus ar kolegas.
„Įspūdis – visiškai kitoks, nei įprastose vizualizacijose. Tie, kas išbando šią galimybę, nebeįsivaizduoja, kaip gali rengti idėjų vizualizacijas ant popieriaus: jie ateina pasižiūrėti kiekvieną pakeitimą, nori pamatyti, kaip tai atrodo realybėje. Įprastai dizaineris klientams pateikia atspausdintą savo kūrinio maketą, o čia vietoje to, kad pateiktų nuotraukas, jis sudaro galimybę užeit į vidų, pažiūrėti, kaip viskas iš tiesų atrodys“, – pristato Vytautas.
Kas toliau?
Aktyviausiai VR sritis vystosi Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, ypač Kanadoje. Palaipsniui atsiranda naujovių: pavyzdžiui, pirštinės, kuriomis naudojantis galima liesti virtualiame pasaulyje matomus daiktus. Žvelgiant į tai, kaip vystėsi komunikacija online, galima pamatyti įdomią tendenciją: iš pradžių turėjome tekstinį mIRC, tada kasdienybe tapo nuotraukos su „Facebook“, video su „Snapchat“, o dabar pamažu atsiranda ir VR pokalbių kambariai, kuriuose tavo avataras gali judėti ir susipažinti su kitais realiais žmonėmis.
Visgi, Vytautas mano, kad greitu metu kasdienybę perkelti į virtualią realybę būtų labiau tema mokslinei fantastikai, nei reali galimybė: šiandien VR yra daugiau pramoga, apribota tiek VR akinių kainos, tiek ir patirčiai reikalingos realios, fizinės erdvės. Tačiau tai nesumažina VR vertės: „Su draugais nukeliauti į virtualų fantastinį pasaulį kelionių agentūros kol kas dar nesiūlo, o virtualioje realybėje tai jau galima.“