Zinai: ar leidėjais gali tapti visi?

Esu iš tų žmonių, kurie reguliariai perka gražius, kartais mažai žinomus leidinius ir nuolat kalba apie tai, koks nuostabus dalykas yra spauda. Tuo pačiu jau kurį laiką pastebiu naujas tendencijas nišinės spaudos srityje – dar intensyviau rengiamos meninių leidinių mugės, leidžiami nauji žurnalai, kurie taip pat varžosi kasmetiniuose apdovanojimuose, menininkai ir dizaineriai atranda savileidybą kaip idealią saviraiškos priemonę.

draw-down.com nuotr.

Zinai – vienas iš būdų pasijusti to atgimimo dalimi. Šis būdas, ko gero, vienas prieinamiausių ir tuo pačiu labai undergroundinis. Kai vaikystėje gamindavau netikrus laikraščius iš perlenktų ir suklijuotų popieriaus lapų, to net nesuprasdama, tikriausiai buvau visai arti zinų ideologijos. Terminas „zine“ kilo nuo žodžio „magazine“, taip tarsi atsiskirdamas nuo tam tikrų vertybių, būdingų populiariems žurnalams, tačiau visiškai netinkančių zinams. Iš esmės tai yra savarankiškai ir nepriklausomai sukurtas mažo tiražo ir neįprasto dizaino leidinys. Zinų istorijos pradžia siekia apytiksliai 1920 metus – jie iškilo tarp mokslinės fantastikos mėgėjų kaip puikus būdas dalintis įžvalgomis ir idėjomis.

kurtwoerpel.com nuotr.

Tačiau tikrasis suklestėjimas sietinas su pankų kultūra 8-ajame dešimtmetyje, kai zinai buvo naudojami skleisti žinias apie pogrindžio muziką, tuo metu gavusią mažai dėmesio iš populiariosios medijos kanalų. Pavyzdžiui, zinai labai padėjo reklamuoti Riot Grrrl judėjimą 1980 m. Be abejonės, viskas vyko pogrindyje, zinai buvo dalijami iš rankų į rankas, dažniausiai už labai simbolinę kainą ar netgi mainais. Kurį laiką zinai buvo nepelnytai pamiršti, ką galima sieti su interneto plėtra, palengvinusia dalijimąsi įvairiomis aktualijomis.

Autorės nuotr.

Vienu ar kitu būdu su zinais esame susidūrę daugelis iš mūsų. Labai sunku įsprausti šį terminą į tam tikrus rėmus, nes zinai gali būti pateikiami pačiais įvairiausiais pavidalais, o tai ir yra pagrindinis šios medijos žavesys. Jei reikėtų dviem žodžiais apibrėžti, kas yra zinas, sakyčiau, kad tai – laisvė ir jėga. Laisvė daryti dalykus taip, kaip nori, be niekieno įsikišimo, kalbėti apie temas, kurios tau rūpi ar yra per daug nišinės, kad sulauktų didesnio dėmesio. Pavyzdžiui, Dave`o Roche zine „About My Disappearance“ jis pasakoja apie savo kovą su Krono liga. Žinoma, yra ir ne tokios niūrios tematikos zinų apie dviračių taisymą, keliones, riedlentes, vazas ir taip toliau. Dažniausiai jie išleidžiami vieno autoriaus arba kelių bendraminčių iniciatyva, jais nesiekiama pelno, taip pat zinai dažniausiai neturi ISBN kodo – tai ganėtinai laikina medija.

Ziną galima atspausdinti paprasčiausiu, beveik kiekviename biure randamu kopijavimo aparatu – tai ir buvo pagrindinis leidybos įrankis geriausiais pankroko klestėjimo laikais. Žinoma, galima spausdinti spaustuvėje, investuojant į tai daugiau pinigų, galima daryti ziną storą kaip žurnalas arba vos iš keturių puslapių (nors būta diskusijų, ar profesionaliai atspausdinti zinai išvis gali tokiais vadintis). Zinai neverčia laikytis tam tikrų taisyklių, nes jų paprasčiausiai nėra.

Autorės nuotr.

Ziną gali išleisti bet kuris žmogus, mokantis naudotis žirklėmis ir klijais arba kompiuteriu – tiek 17-metis mokinys iš Pakruojo rajono, tiek pripažintas universiteto profesorius ar dizaineris. Visgi dabar zinai dažniausiai atrandami įvairiausių menininkų kaip puikus būdas publikuoti fotografijas, iliustracijas ir komiksus ar koliažus. Nesunku juos supainioti su kai kuriomis menininkų knygomis (artist books), nes abiejų estetika ir atmosfera yra gana panaši. Tačiau zinai visada bus ne tokie pretenzingi, mažesnės apimties ir su mažesniais lūkesčiais. Toks leidinys gali net neturėti konkrečios temos, kalbėti apie kvantinę fiziką mene, pirmąjį „Star Treko“ sezoną arba tiesiog apie nieką. Zinams nereikia plačios auditorijos, jie neprivalo patikti visiems, gali būti nepatrauklaus dizaino, jei tokia yra leidinio idėja. O tai, mano nuomone, yra laisvė ir jėga.

Norintiems pasidomėti plačiau, zinams skirtas visas atskiras Wiki puslapis. Rekomenduoju sekti zinų ir knygų leidėjus „Draw Down Books“, „Pogo Books“ ir „Nieves“. Taip pat zinų rasite „Kitokia grafika“ dirbtuvėse Kaune.

Laukite tęsinio, kur pristatysiu specialiai TECHO.lt atrinktus labiausiai dėmesio vertus zinus su galimybe juos įsigyti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.