Žvaigždžių Karai – Paskutiniai Džedajai (apžvalga)

Ir štai – prieš jus naujausias Disnėjaus kompanijos produktas, skirtas eilinį kartą patuštinti franšizės fanų pinigines ir suteikti nepamirštamą pramogą žiūrovui (taip taip – būtent tokia tvarka!). Pradžiai keli žodžiai apie siužetą – Pirmasis Ordinas, pakilęs iš Galaktinės Imperijos pelenų ir valdantis beveik visus senosios imperijos resursus vis dar yra nepaprastai galingas. Jis kaip reikiant prispaudė sukilėlius, tad šie priversti trauktis. Ar atlaikys Pasipriešinimas dar vieną mūšį su Ordinu? Ar talentinga mergina Rey sulauks pagalbos iš Luke`o Skywalkerio?

Prisipažinsiu iš karto – į filmą ėjau su labai nekokia išankstine nuomone. Ir kino salėje sėdėjau laukdamas, kada „bus blogai“. Ir vis negalėjau sulaukti. Prasideda filmas visai neblogai sukalta kosmine batalija, daug imperinių kreiserių, „X – Wingų“ ir kito fanų akį džiuginančio gėrio.

O ir vėliau, viso filmo metu neįvyksta nieko tokio, kas verstų taip jau labai nusivilti filmu. Visgi „Žvaigždžių Karų“ kūrėjai suvokė savo klaidas, padarytas „Galia Nubunda“, ir filmas nebeprimena superbrangaus Disney produkcijos reklaminio klipo. Na, taip – įlipino porgus, mielus skraidančius padarėlius, panašius į ruonio ir pingvino hibridą. Taip, juos mielai pirks vaikai. Kaip ir droido-burbulo kopijas. Galų gale, kas čia tokio, jei „Žvaigždžių Karai“ išrado tokį kišenių papildymo būdą, kaip suvenyrų filmo tema prekyba? Išvengė filmas ir autoplagiato. Jei „Galia Nubunda“ buvo pagrįstai kritikuojama, kad praktiškai nukopijavo geriausius momentus iš originaliosios trilogijos, tai šiame filme įvykiai vystosi sava vaga.

Vizualinė filmo pusė įgyvendinta nuostabiai – akį džiugino beveik kiekviena scena. Spec. efektų labai daug, bet jie neslegia ir organiškai įsipaišo į bendrą kontekstą. Aktorių vaidyba visai padori, humoro paberta ne daugiau, nei reikia (svarbiausia, kad neįkišo kito tokio įkyraus ir bereikalingo personažo, kaip Jar Jar Binksas), net Finnas nebe toks juokingas, kaip ankstesniame epizode. Nors nėra ir to idiotiško rimtumo, kuriuo pasižymėjo būtent maestro Lucaso statyti filmai. Visko tiek, kiek reikia – scenarijus subalansuotas ne blogiau, nei maisto papildas sportininkams.

Ar tikrai viskas labai gerai? Toli gražu ne. Pilna siužeto ir elementarių logikos skylių – ko vertas vien stebuklingas vieno personažo išsigelbėjimas! Buvo visiškas WTF. Negalima gi visų nesąmonių, kokios susisapnuoja scenaristams, elementariai nurašyti Galiai! Neatsikratyta ir elementarių siužeto konstravimo klišių, kurios lenda iš visų pakampių. Ir todėl, beveik viskas, kas vyksta ekrane, matyta kituose filmuose daug kartų. Ne, aš nereikalauju iš „Žvaigždžių Karų“ superoriginalumo, ne tam skirtas šis filmas. Bet buvo galima ir labiau pasistengti. Nors paskutinė filmo scena labai stipri. Dabar jau tikrai lauksiu tęsinio.

7/10

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.