Kaip namuose užsiauginti švarų orą? Orą valantys augalai pagal NASA

DIY Kaip namuose užsiauginti švarų orą? Orą valan...

Pirmą augalą NASA tarptautinėje kosminėje stotyje išaugino 2015 metais, tačiau eksperimetai su augalais prasidėjo kurkas anksčiau. Planuodama apgyvendinti žmones kosminėje stotyje, o vėliau ir mėnulio bazėje, 1989 metais NASA atliko pirmuosius vidaus patalpų oro valymo augalais tyrimus. Tyrimai parodė jog kambariniai augalai geba efektyviai iš oro valyti kancerogeninius chemikalus. Taigi kiek palmių savo namuose reikia užsiveisti, kad oras taptų švaresnis, o mes – sveikesni?

NASA ištyrė tris organinius chemikalus: benzeną, formaldehidą ir trichloretileną. Nors kambario ore randama daugiau žmogui kenksmingų chemikalų, šie trys yra dažniausiai randami ir turi didžiausią kancerogeninį poveikį organizmui. Kol NASA rūpinosi švaresniu kosminių stočių oru kosmonautams, žemės gyventojais rūpinasi Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO). PSO nusprendė jog visi Žemės žmonės turi teisę į švarų orą ir, 2010 metais subūrusi mokslininkų grupę, atliko švaraus oro tyrimą. NASA ištirta trijulė – benzenas, formaldehidas ir trichloretilenas – taip pat įėjo ir į PSO tyrimą.

Benzenas, jo šaltiniai ir paplitimas

Benzenas yra bespalvis, degus, saldaus kvapo aromatinis angliavandenis. Skambėtų labai gerai, bet – kancerogeninis. Pagrinde benzenas yra randamas statybinėse medžiagose – plastike, dažuose, tirpikliuose, balduose, PVC dangoje, nailoniniuose ir lateksiniuose kilimuose. Benzeno šaltinis namuose yra ir kasdienė veikla – kopijavimas ir spausdinimas, mašalus atbaidančio skysčio naudojimas, tabako rūkymas. Didžiausi benzeno lygiai randami šviežiai suremontuotose patalpose, namuose su prijungtais garažais, bei su langais į judrų eismą.

PSO apskaičiavo jog Europoje žmogus vidutiniškai įkvepia 102 mikrogramų benzeno per dieną, iš kurių 68 proc. gauna vidaus patalpose namie ir darbe, ir tik 32 proc. būdamas lauke ir keliaudamas. Centrinėje Europoje vidaus patalpose randama vidutiniškai nuo 2 iki 12 μg/m3 benzeno. Tyrimai rodo, jog net nedidelis įkvepiamas benzeno kiekis (3.25 mg/m3 ) mažina leukocitų kiekį kraujyje, o nuolat kvėpuojant benzeno dujomis rizikuojama susirgti leukemija. Pasak PSO, saugaus benzeno lygio žmogaus organizmui nėra. Rekomenduojama šį chemikalą iš vidaus patalpų oro išvalyti visiškai.

Pasak NASA tyrimo, vienas iš efektyviausiai benzeną valančių augalų yra Lietuvoje populiarus ir labai mažai priežiūros reikalaujantis uošvienės liežuvis (sanseviera). Uošvienės liežuvis kurio lapija – 2871 kv. cm, NASA tyrime išvalė 28710 mikrogramų benzeno per 24 valandas.

Remiantis NASA duomenimis ir PSO randamais benzeno kiekiais, 50 kv. m patalpoje yra 750 mikrogramai benzeno (imant 6 mikrogramus/kub. m vidutiniškai). Išvalyti tokį kiekį vienam, dideliam ir vešliam, tyrime naudoto dydžio augalui nebūtų sudėtinga. Benzeną taip pat gerai valo: gebenė lipikė (hedera helix), vėzdūnė (spathiphyllum), dracena (dracaena), krizantema (chrysanthemum),  gerbera (gerbera), bambukinė palmė (chamaedorea seifrizii).

Uošvienės liežuvio (sanseviera) rūšys. Pinterest nuotr.

Formaldehidas, jo šaltiniai ir paplitimas

Formaldehidas – pirmoji kosmose atrasta organinė molekulė yra bespalvės, nemalonaus specifinio kvapo dujos. Dideli formaldehido kiekiai išskiriami gaisrų dūmuose, automobilių išmetamosios dujose, tabako dūmuose, nedideli kiekiai randami dezodorantuose ir tirpikliuose. Namuose orą užteršiame formaldehidu degindami žvakes, smilkydami smilkalus. Formaldehido šaltiniai yra klijai, dažai, įvairios dangų valymo priemonės, batų priežiūros priemonės, skysti muilai, šampūnai, nagų lako valikliai, nagų kietintojai.

Europoje naujose ir renovuotose patalpose formaldehido koncentracija gali siekti 0.2 mg/kub. m , tačiau įprastai patalpose vidutiniškai randamas lygis yra 17.4 μg/kub. m. Manoma jog normalus formaldehido kiekis nesukeliantis sveikatos problemų yra iki 200 μg/kub. m.

Remiantis PSO ataskaita, norint išvengti ilgalaikių sveikatos problemų, darydamiesi manikiūrą ar dažydami grindų apvadus turime tai daryti greitai ir neviršyti 100μg/m3 koncentracijos.

Vienas iš formaldehidą geriausiai valančių augalų yra chlorofilas (chlorophytum comosum). Pagal NASA, 2471 kv. m dydžio lapijos augalas išvalė 10378 mikrogramų formaldehido per parą.

Taigi vešlus ir lapingas chlorofilas, mūsų hipotetinę 50 kv. m patalpą, turėtų nesudėtingai išvalyti nuo 2175 mikrogramų formaldehido. Be minėtojo chlorofilo, geriausiai formaldehidą valo: bananinė palmė (musa oriana), uošvienės liežuvis (sanseviera), gebenė lipikė (hedera helix), bambukinė palmė (chamaedorea seifrizii), filodendras (philodendron oxycardium), skindapas  (epipremnum), vėzdūnė (spathiphyllum), dracena (dracaena), tikrasis alavijas (aloe vera).

Chlorofilas (chlorophytum comosum). Pinterest nuotr.

Trichloretilenas, jo šaltiniai ir paplitimas

Trichloretilenas yra salsvo kvapo, bespalvis, skystas organinis junginys, dažniausiai naudojamas kaip tirpiklis. Pramonėje šis chemikalas naudojamas nuriebalinant ir valant metalo detales. Namų apyvokoje trichloretilenas naudojamas gaminant dažus, sausai valant, spausdintuvuose, spaudoje ant tekstilės, klijuose, dažų valikliuose ir kitose valymo priemonėse. Europoje vidaus patalpose trichloretileno lygis siekia nuo 7.7 μg/kub. m iki 13.6 μg/kub. m priklausomai nuo miesto išorinio oro užterštumo.

Tyrimai rodo jog ūmiai įkvėpus didesnę chemikalo dozę (nuo 38 mg/kub. m ) gali atsirasti neurologiniai sutrikimai, o nuolat kvėpuojant mažomis dozėmis (nuo 2.3 μg/kub. m) vystosi tikimybė susirgti vėžiu.

Vienas iš efektyviausiai trichloretileną valančių augalų, pasak NASA, yra 7960 kv. cm lapijos vėzdūnė, iš aplinkos valanti 27292 mikrogramų trichloretileno per parą. Jeigu patalpos ore yra vidutiniškai 10 μg/m3 , tai 50 kv. m patalpoje esančius 1250 mikrogramų trichloretileno, labai didelė ir lapinga vėzdūnė išvalo lengvai. Orą nuo trichloretileno taip pat gerai valo: gerbera (gerbera), gebenė lipikė (hedera helix), dracena (dracaena), vėzdūnė (spathiphyllum), uošvienės liežuvis (sanseviera), bambukinė palmė (chamaedorea seifrizii).

Vėzdūnė (spathiphyllum). Pinterest nuotr.

Prieš lekiant į augalų parduotuvę, reikia įsisąmoninti, jog NASA tyrimas buvo atliekamas augalus uždarant sandariose erdvėse bei esant tam tikromis pastoviomis sąlygomis. Sąlygos mūsų kambariuose yra nepastovios ir nuolat keičiasi dėl oro judėjimo, vėdinimo, saulės šviesos, temperatūros ir kitų dujų koncentracijos kiekį ir augalo efektyvumą įtakojančių faktorių.

TOP 4 geriausiai chemikalus valantys augalai:

Gebenė lipikė (hedera helix)

Gebenė lipikė (hedera helix). Pinterest nuotr.

Vėzdūnė (spathiphyllum)

Vėzdūnė (spathiphyllum). Pinterest nuotr.

Uošvienės liežuvis (sanseviera)

Uošvienės liežuvis (sanseviera). Pinterest nuotr.

Dracena (dracaena)

Dracena (dracaena). Pinterest nuotr.

 

Techo naujienos į Jūsų el. pašo dėžutę: