Dabartinė geologinė epocha, prasidėjusi po paskutinio ledynmečio pabaigos prieš 12 tūkstantmečių, vadinama Holocenu. Tačiau vis daugiau geologų teigia, kad reikia atskirti naują, prieš 200 metų prasidėjusią epochą – Antropoceną, kurios pagrindinis požymis yra žmonių veiklos padariniai, matomi geologinėse struktūrose. Neseniai pristatyti gana svarūs Antropoceno realumo įrodymai: žmonių veikla nulėmė 208 naujų mineralų atsiradimą.
Mineralai yra įvairūs cheminiai junginiai, kurie kambario temperatūroje yra stabilūs ir turi tvarkingą struktūrą. Įvairios uolienos ir brangakmeniai – geri mineralų pavyzdžiai. Apskritai jų priskaičiuojama daugiau nei 5 tūkst.
Geologiniai tyrimai rodo, kad dauguma mineralų susiformavo prieš maždaug 2 mlrd. metų, kai Žemės atmosferoje staiga atsirado daug deguonies. Tada mineralų skaičius išaugo nuo maždaug 2 tūkst. iki daugiau nei 4 tūkst. Vėliau jų po truputį vis daugėjo, tačiau per pastaruosius 250 metų vėl ėmė gausėti labai sparčiai. Taip teigiama naujo tyrimo išvadose; jo metu nustatyti net 208 mineralai, susiformavę didžiąją dalimi arba išimtinai dėl žmonijos veiklos.
Turbūt geriausiai žinomas ir plačiausiai paplitęs žmonijos sukurtas mineralas yra cementas. Kiti žmonių tiesiogiai sukurti mineralai yra įvairūs puslaidininkiniai lazerių ir elektronikos prietaisų komponentai, netgi – porcelianas ir stiklas.
Tiesa, nuo 1998 metų tiesiogiai žmonių sukurtos medžiagos nebėra priskiriamos mineralams, bet anksčiau taip klasifikuotos statusą išlaikė. Taip pat žmonės mineralus kuria ir netiesiogiai – mūsų veikla kartais sudaro tinkamas sąlygas naujiems mineralams atsirasti. Kai kurie mineralai randami tik kasyklose, sąvartynuose ar technikos laužynuose.
Dar vienas žmonijos poveikis, matomas mineralų pasaulyje, yra jų perskirstymas pasaulyje. Mūsų veikla – natūraliųjų išteklių gavyba, perdirbimas, transportavimas, netgi mineralų kolekcijų rinkimas – keičia mineralų pasiskirstymą Žemėje taip, kaip natūraliai greičiausiai neįvyktų. Žmonių poveikis šioje srityje yra didesnis, nei ledynų.
Visi šie pokyčiai – nauji mineralai bei senų mineralų perkėlimas, taip pat pastarųjų išgryninimas – išliks matomi tūkstančius, o gal ir milijonus metų. Net jei dabartinė žmonių civilizacija žlugs, geologiniai duomenys ir tolimoje ateityje rodys, kad mes šioje Žemėje buvome ir keitėme ją pagal savo norus ir poreikius.
Tyrimas plačiau populiariai pristatomas phys.org straipsnyje. Tyrimo rezultatai publikuojami žurnale „American Mineralogist“, o nemokamai straipsnį perskaityti galite čia.
One Reply to “Žmonijos pėdsakai iškalti akmenyse”