Visame pasaulyje kasdien atrandama gausybė naujų dalykų, paskelbiama įdomių publikacijų ar tyrimų. Viską sekti ir pamatyti nėra paprasta, tad trumpai apžvelgėme kelias pastarąsias naujienas. Šį kartą – kosmosas.

Šalčiausia žinoma Visatos vieta

Bumerango ūkas − šalčiausia žinoma visatos vieta, kurios temperatūra yra 272.15 °C šalčio, arba vos vienu laipsniu aukštesnė nei absoliutus nulis. Mokslininkai pagaliau surado paaiškinimą, kodėl šis ūkas yra šaltesnis net už reliktinę kosminę spinduliuotę. Ūką sudaro medžiaga, išmesta gyvenimą baigiančios žvaigždės, o nauji stebėjimai parodė, kad medžiagos išmesta daugiau ir jos energija didesnė, nei pati viena žvaigždė pajėgtų. Tikėtiniausias paaiškinimas toks, kad žvaigždė kadaise turėjo kompanionę, kuri priskrido per arti, įkrito į pirmąją žvaigždę ir išsviedė jos išorinius sluoksnius tolyn. Labai greitai besiplečianti medžiaga atšalo iki ypatingai žemos temperatūros. Plačiau apie atradimą skaitykite čia.

Saulės sistema Lietuvoje

Atstumai kosmose yra tokie dideli, kad juos žmogaus protui suvokti sunku. 150 milijonų kilometrų, skiriantys Žemę nuo Saulės, yra tik skaičius – įsivaizduoti, kaip toli yra mūsų žvaigždė, mūsų smegenys nelabai pritaikytos. O kas būtų, jei šiuos atstumus sumažintume iki kasdienių dydžių? Kaip atrodytų Saulės sistema, perkelta į Lietuvą? Plačiau apie tai – Kastyčio straipsnyje.

Jupiterio ašigalių paslaptys

NASA zondas „Juno“, tyrinėjantis Jupiterį, atskleidė jo ašigalių paslaptis. Pernai rugpjūčio pabaigoje jis tapo pirmuoju zondu, praskridusiu virš Jupiterio ašigalių, o vakar „Science“ publikuoti du straipsniai, kuriuose analizuojami skrydžio metu surinkti duomenys. 

Rezultatai verčia pergalvoti daugybę didžiųjų planetų struktūros modelių. Prie Jupiterio ašigalių matyti daugybė ciklonų sūkurių, kai kurių iš jų dydis yra beveik pusantro tūkstančio kilometrų. Tuo tarpu Saturno ašigaliuose dominuoja po vieną didžiulį sūkurį. Kodėl šios planetos taip skiriasi, neaišku. Atmosferiniai reiškiniai vyksta ir giliai Jupiterio atmosferoje, kur slėgis šimtą kartų viršija žemiškąjį; kokie tai tiksliai reiškiniai, pasakyti sunku, bet jie primena atmosferos regionų, vadinamų Hadlio celėmis, judėjimą Žemėje.

Jupiterio magnetinis laukas yra dvigubai stipresnis, nei prognozuoja modeliai, ir apie dešimt kartų stipresnis, nei Žemės. Ašigalines pašvaistes Jupiteryje sukelia Saulės vėjo elektronai, bet jie sąveikauja su kitokiomis molekulėmis ir atomais, nei Žemėje. 

Visi šie rezultatai yra gana preliminarūs, todėl užduoda daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų. Tolesni Juno skrydžiai aplink Jupiterį padės atsakyti į juos.

Rezultatai pristatomi „Science“ žurnalo straipsniuose: čia ir čia (pilnam straipsniui reikia registracijos).

Raketos paleidimas į kosmosą iš arti

TECHO.lt objektyvai stebėjo pilotuojamą „Soyuz MS-04“ raketos paleidimą į Tarptautinę kosminę stotį (TKS). Reportažas tiesiai iš Baikonuro kosmodromo, kur kosmonautas Fiodoras Jurčichinas ir astronautas Jackas Fischeris atlieka paskutinius pasiruošimus ir išskrenda į kosmosą. Plačiau čia.

Eridano Epsilon planetų sistema – panaši į mūsiškę

Netoli nuo Saulės esanti žvaigždė Eridano Epsilon turi planetinę sistemą, stebėtinai panašią į mūsiškę. Eridano Epsilon yra labai jauna į Saulę panaši žvaigždė, todėl ją stebėdami astronomai tikisi daugiau sužinoti ir apie Saulės sistemos jaunystę.

Jau senokai žinoma, kad aplink šią žvaigždę sukasi įvairaus dydžio uolienų žiedas, o dabar nustatyta jo struktūra. Pasirodo, žiedą sudaro bent dvi dalys: platus išorinis nuolaužų diskas ir siauresnis vidinis žiedas. Jų dydžiai yra labai panašūs į mūsų Saulės sistemoje esančius Kuiperio žiedą ir Asteroidų žiedą.

Sistemoje žinoma ir viena masyvi planeta, esanti vidinio žiedo išorėje, panašiai kaip Jupiteris. Taip pat nustatyta, kad išorinio disko vidinė riba yra gana griežta, o tokią ją palaikyti galėtų planeta, analogiška Neptūnui. Tokie panašumai skatina Eridano Epsilon tyrinėti ir toliau; įdomiausia būtų išsiaiškinti, ar vidinio žiedo viduje yra planetų, kurios galėtų būti Žemės, Veneros, Marso ar Merkurijaus analogai.

Plačiau skaitykite čia.

Planetoje už 130 parsekų aptikta vandens

Neptūno dydžio egzoplanetos atmosferoje aptikta vandens. HAT-P-26b planeta nuo mūsų nutolusi per 130 parsekų. Detalūs jos atmosferos stebėjimai parodė vandens sugerties linijas planetos atmosferoje, matomas, kai planeta slenka savo žvaigždės disku. Taip pat jie leido nustatyti atmosferos metalingumą – už helį sunkesnių elementų dalį.

Paaiškėjo, kad planeta nėra labai metalinga, lyginant su kitais žinomais Neptūno dydžio objektais. Tai greičiausiai reiškia, kad planeta savo atmosferą įgijo anksti formavimosi metu iš to paties protoplanetinio disko, iš kurio formavosi ir pačios planetos. O tai reiškia, kad planeta turbūt formavosi arti savo žvaigždės, kur jos nepasiekė dauguma sistemoje skraidančių ir migruojančių asteroidų. Tokie ir panašūs tyrimai pagerina mūsų supratimą apie planetinių sistemų, tarp jų ir Saulės sistemos, formavimąsi.

Tyrimo rezultatai publikuojmi „Science“ (pilnam straipsniui reikia registracijos).

Naktinė Žemė

Na, ir pabaigai pasigrožėkite detaliausia iki šiol naktinės Žemės nuotrauka, kurią paviešino NASA. Palydovinėse nuotraukose matomos naktinės švieselės liudija žmonijos veiklos ir populiacijos mastus bei išsidėstymą, o taip pat primena apie nuolat augančią šviesos taršą. Daugiau čia.

Trumpas svarbiausių naujienų apžvalgas TECHO.lt nuo šiol rasite reguliariai.